stomatálgija [↗ stomato… + algos], burnos skausmai.
|
||||
|
stomálgija [↗ stoma… + gr. algos — skausmas] ↗ stomatalgija. stoma… [gr. stoma (kilm. stomatos) — burna], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su burnos ertme, su burnos ertmės ligomis. stolònas [lot. stolo (kilm. stolonis) — šoninis ūglis]: 1. kai kurių kolonijinių bestuburių gyvūnų (daugiausia gaubtagyvių ir duobagyvių) kūno išauga, ant kurios pumpuravimo būdu susidaro nauji individai; 2. augalo šoninis ūglis — požeminė palaipa, kuriuo augalas dauginasi vegetatyviškai; 3. kai kurių grybų greitai auganti grybienos dalis. stolburas, virusų sukeliama bulvinių šeimos augalų liga, nuo kurios smulkėja, gelsta jauni ūgliai, sukasi ir vysta lapai, pažaliuoja vainiklapiai. stòksas [pagal anglų mokslininko Dž. Stokso (Stokes) pavardę], St, CGS vienetų sistemos (pagr. vienetai: centimetras, gramas, sekundė) kinematinės klampos vienetas; 1 St = 10—4 m2/s.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Agronomijos terminai |  Kategorija: S |  Peržiūrėta: 10 |  Nėra komentarų | stòjiškas: 1. būdingas stoikams, stoicizmui; 2*. tvirtas, ištvermingas, ramiai pakeliantis sunkumus ir nelaimes. stojà [gr. stoa — dengta kolonada, portikas], pailgas stačiakampio plano sen. graikų statinys arba priestatas su kolonada iš vieno šono ir aklina siena iš kito. stòikas [gr. stōikos]: 1. stoicizmo šalininkas; 2*. ištvermingas žmogus, ramiai pakeliantis sunkumus ir nelaimes. stoicizmas [gr. stoa — portikas, kuriame mokė Zenonas]: 1. antikinės filosofijos srovė, pagrindiniu tyrimo objektu laikiusi etiką, pagal kurią aukščiausias gėris esanti dora, suvokiama kaip gyvenimas, atitinkantis proto reikalavimus, laimės ir laisvės sąlyga — mokėjimas save valdyti; 2*. susivaldymas, dvasinė pusiausvyra; tvirtumas, ištvermingumas, ištikus nelaimei. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai