Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Steno

steno… [gr. stenos — siauras, ankštas], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su ankštumu, siaurumu, ribotumu, mažumu.

Steninis

stèninis [gr. sthenos — jėga], stiprus, aktyvus.

Stenga

stengà [ol. steng], laivo stiebo antroji nuo apačios priduriama dalis.

Stendininkas

steñdininkas, stendinio šaudymo sportininkas.

Stendas

steñdas [angl. stand]: 1. skydas, stovas, kur išdėstomi parodos eksponatai, reklamos, informacija, mokomoji vaizdinė, agitacijos ir propagandos medžiaga; 2. įrenginys sumontuotoms mašinoms, aparatams, prietaisams bandyti; 3. stacionari šaudymo aikštelė su įrenginiais ir judančiais taikiniais.

Stenas

stènas [gr. sthenos — jėga], sn, MTS vienetų sistemos (pagr. vienetai: metras, tona, sekundė) jėgos vienetas; 1 sn = 1000 N (niutonų).

Stemalitas

stemalitas, grūdintas lakštinis stiklas, iš vienos pusės nudažytas kerminiais dažais; vart. pastatų vidaus ir išorės apdailai, daugiasluoksnėms plokštėms.

Stelitas

stelitas [lot. stella — žvaigždė + gr. lithos — akmuo], liejamasis kietlydinis, kuriame, be kobalto (rečiau nikelio), dar yra 16—40% chromo, 4—22% volframo, iki 5% anglies, 1—3% silicio; juo apvirinamos greitai dylančios detalės, įrankiai.

Stelė

stèlė [gr. stēlē — stulpas], aukštesniųjų augalų stiebo ir šaknies ašinė dalis, esanti po epidermiu, žieve; centr. velenas.

Stelažas

stelãžas [vok. Stellage < pranc. stelage], kelių aukštų (dažnai kelių sekcijų) lentynos bibliotekose, sandėliuose, parduotuvėse, gamyklose.