solmizãcija [pagal natų sol ir mi pavadinimus], melodijos dainavimas, tariant skiemeninius garsų pavadinimus.
|
||||
|
sòliuksas [lot. sol — saulė + lux — šviesa], el. lempa su reflektoriumi, naud. gydyti šviesa. solitònas [angl. soliton], pavienė bėgančioji banga, susidariusi netiesinėje aplinkoje dėl skirtingo ilgio bangų nevienodo sklidimo greičio. solìteriai [pranc. (ver) solitaire (vns.)], kaspinuočiai — plokščiosios kirmėlės Cyclophyllidea, parazituojančios žmogaus ir gyvūnų kūne; sukelia jų ligas — cisticerkozę, echinokokozę, cenurozę, difiliobotriozę. solitèras [pranc. solitaire — vienišas]: 1. papuošalas su vienu dideliu brangakmeniu; 2. ryškių dekoratyvinių savybių ar retos rūšies pavienis parko medis arba krūmas. solìstas [it. solista < lot. solus — tik vienas], muzikos arba choreografijos kūrinio solo partijos atlikėjas. solisìtorius [angl. solicitor], D. Britanijoje — žemesniojo rango advokatas, turintis teisę stoti grafysčių ir miestų grafysčių teismuose ir rengti bylas aukštesnio rango advokatams. sòlis [isp. sol — saulė], Peru piniginis vienetas. solipsìzmas [lot. solus ipse — pats vienas], kraštutinė subjektyviojo idealizmo forma, vienintele realia esamybe laikanti mąstantį subjektą. solifliùkcija [lot. solum — dirvožemis + fluctio — tekėjimas], plastiškas atitirpusio šlaitų dirvožemio ir puraus grunto slinkimas. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 116 | 
Naujausi komentarai