Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Sodomija

sodòmija [pagal Biblijoje minimą Sodomos miestą, kurio gyventojai buvę ištvirkę ir nedori]: 1. lytinis ištvirkavimas, kuriam būdinga potraukis gyvūnams; 2. lytinis iškrypimas, kitaip ↗ pederastija.

Sodoma ir gomora

sodomà ir gomorà [< tikr.], netvarka, palaidas gyvenimas; pagal Biblijoje minimus miestus Sodomą ir Gomorą, pagarsėjusius gyventojų ištvirkavimu ir nedorumu.

Sodokus

sodòkus [jap. so — žiurkė + doku — nuodai], ūminė užkrečiamoji liga, kurią sukelia Spirillum minus rūšies spirochetos, patekusios per žiurkės įkandimą.

Soda

sod‖à [pagal augalo Solsoda soda, kurio pelenuose yra daug ~os, pavadinimą], natrio karbonatas; druska; yra kalcinuota Δ, arba bevandenis natrio karbonatas Na2CO3, kristalinė Δ Na2CO3 • 10H2O ir geriamoji Δ, arba natrio hidrokarbonatas NaHCO3.

Sociumas

sòciumas [< lot.], socialinė aplinka.

Sociopsichologija

sociopsichològija [societas + ↗ psichologija], socialinė psichologija; tiria žmonių bendravimo psichologines problemas.

Sociopatologija

sociopatològija [lot. societas — visuomenė + ↗ patologija], sociologijos sritis, tirianti žalingus visuomeninius reiškinius, pvz., nusikaltimus (ypač masinius).

Sociometrija

sociomètrija [lot. socius — bendrininkas + ↗ …metrija], socialinės grupės narių tarpusavio santykių teorija, tyrimo metodas ir technika.

Sociologizmas

sociologìzmas, visuomenės mokslų tendencija aiškinti kultūros ir psichinius reiškinius kaip vienareikšmiškai sąlygotus tam tikros visuomenės struktūros.

Sociologizavimas

sociologizãvimas [societas + gr. logos — mokslas], viena XIX a. pab.—XX a. pr. estetikos, kultūrologijos tendencijų — aiškinimas, jog visuomenės socialinė struktūra yra pagrindinis kultūros, meno reiškinius determinuojantis veiksnys.