Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Skierotis

skieròtis [lot. sclerotium < gr. sklērotēs — kietumas], kai kurių grybų tankiai susipynusių hifų apvalus arba pailgas darinys, susidarantis nepalankiomis sąlygomis, pvz., skalsė.

Sklerotiniozės

sklerotiniòzės, Sclerotinia genties grybų sukeliamos daržovinių, žolinių augalų ir javų ligos; pasireiškia įvairių organų puviniais.

Sklerotinija

sklerotinija, aukšliagrybis Sclerotinia; vaisiapūdis; sukelia daugeliui augalų įv. ligas, pvz., moniliozę.

Skleroskopas

skleroskòpas [↗ sklero… + ↗ …skopas], prietaisas medžiagų kietumui matuoti pagal grūdinto plieninio rutuliuko atšokimo aukštį nuo tiriamos medžiagos bandinio paviršiaus.

Skleronas

sklerònas [gr. sklēros — kietas], aliuminio lydinys su cinku, variu, manganu, ličiu, siliciu ir geležimi; vart. mašinų gamyboje, aviacijoje.

Sklerometras

skleromètras [↗ sklero… + ↗ …metras], prietaisas mineralų, metalų ir lydinių kietumui matuoti.

Skleroma

skleromà [gr. sklērōma — kietuma], lėtinė užkrečiamoji kvėpavimo takų liga, pažeidžianti nosies, gerklų ir trachėjos gleivinę.

Sklerofitai

sklerofitai [↗ sklero… + ↗ …fitas], augalai, kurių lapai pasidengę stora kutikula, turi vandens garinimui mažinti prisitaikiusias žioteles, dėl to atsparūs karščiui ir sausrai; kietalapiai augalai.

Sklerodermija

sklerodèrmija [↗ sklero…+ gr. derma — oda], lėtinė liga, kuriai būdinga odos ir poodinių audinių sukietėjimas.

Sklero

sklero… [gr. sklēros — standus, tvirtas, kietas], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su kietėjimu, standėjimu.