violà [it.]: 1. į smuiką panašus strykinis muz. instrumentas, vartotas XVI—XVIII a.; 2. ↗ altas (2).
|
||||
violà [it.]: 1. į smuiką panašus strykinis muz. instrumentas, vartotas XVI—XVIII a.; 2. ↗ altas (2). vintas [lenk. wint < vok. Gewinde — sriegiai], 2—5 asmenų kortų žaidimas. vinòlas, polivinilo alkoholio pluošto, gaminamo TSRS, prek. pavadinimas. vinjètė [pranc. vignette], piešinys arba ornamentas knygos ar rankraščio tituliniame lape, teksto (dalies, skyriaus) pradžioje arba pabaigoje. vinitrònas, polivinilo chlorido pluošto, gaminamo TSRS, prek. pavadinimas. viniplãstas [↗ vini(las) + ↗ plast(ikas)], plastikas iš polivinilo chlorido. vinilònas, polivinilo alkoholio pluošto, gaminamo Japonijoje, prek. pavadinimas. vinilas [lot. vinum (kilm. vini) — vynas], vienvalentis org. radikalas CH2—CH–—. vinilacetilènas [↗ vinilas + ↗ acetilenas], org. junginys CH2C(CH)2; nemalonaus kvapo dujos. vinegrètas [pranc. vinaigrette — toks padažas], mišrainė — šaltas valgis iš gabaliukais supjaustytų daržovių, mėsos arba žuvies, uždarytas actu, aliejumi, grietine; 2*. mišinys, kratinys. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai