skálpelis [lot. scalpellum — peiliukas], chirurginis aštriaašmenis peilis.
|
||||
skálpelis [lot. scalpellum — peiliukas], chirurginis aštriaašmenis peilis. skálpas [angl. scalp < lot. scalpere — išrėžti, grandyti], oda su plaukais, nulupta nuo nugalėto (nukauto) priešo galvos; indėnų ir kai kurių senųjų Europos tautų (galų, skitų) karo grobis. skaliãras [lot. scalaris — laiptiškas], dydis, kuris apibūdinamas tik skaitine reikšme, pvz., ilgis, masė, tankis. skãlė [lot. scalae — kopėčios]: 1. matavimo prietaiso padalų ir skaičių, atitinkančių matuojamojo dydžio vertes, visuma; 2. mažėjančia arba didėjančia tvarka išdėstytų skaitmenų arba dydžių eilė; 3. diapazonas; 4. muz. garsų eilė, gama; 5. kategorijų arba klasių seka, gauta, išmatavus psichinį reiškinį, arba skirta jo matavimui. skáldas [skand. skald], sen. skandinavų vikingų arba konungų būrio poetas, kuriantis ir rečituojantis arba dainuojantis herojines epines ir lyrines dainas. skafokefalijà [gr. skaphē — valtis + ↗ …kefalija], anomali žmogaus galvos forma: kaukolė ilga, siaura, panaši į valtelę (kakta ir pakaušis atsikišę). skafándras [pranc. scaphandre < gr. skaphē — valtis + anēr (kilm. andros) — vyras], sandari naro, aukštai skraidančio lakūno, kosmonauto apranga. sizigijos [gr. syzygia — jungtis, pora], astr. Mėnulio jaunaties ir pilnaties momentai. Sizifo dárbas, sunkus, nepabaigiamas ir beprasmis darbas; pagal sen. graikų mitų personažo Sizifo (gr. Sisyphos) vardą. Sizifas (gr. Sisyphos), sen. graikų mitų personažas — Korinto karalius, nusikaltęs dievams ir po mirties buvęs jų pasmerktas amžinai Hade risti į kalną akmenį, kuris, pasiekęs viršūnę, vėl nuriedėdavęs žemyn. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai