Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Sizalis

sizãlis [pagal Meksikos uosto Sisalio (Sisal) pavadinimą], grubus pluoštas, gaminamas iš agavų ir kai kurių kt. augalų.

Sivertas

sivertas [pagal švedų fiziko R. M. Siverto (Sievert) pavardę], Sv, tarptautinės vienetų sistemos jonizuojančiojo spinduliavimo ekvivalentinės dozės vienetas; 1 Sv = 100 remų.

Siužetiškumas

siužetiškùmas, meno kūrinio, ypač grožinės literatūros, struktūrinė ypatybė — siužeto arba jo elementų buvimas kūrinyje.

Siužetas

siužètas [pranc. sujet]: 1. epinio arba draminio lit. kūrinio struktūros elementas — priežasčių ir pasekmių ryšiais susietų įvykių visuma (tokia seka, kokia pateikta kūrinyje, nebūtinai chronologine), epizodų kaita; kartais — tas pat, kas fabula; 2. konkreti reiškinio arba įvykio situacija, pavaizduota dailės kūrinyje; dažnai nusakomas kūrinio pavadinimu.

Siuzerenitetas

siuzerenitètas [vok. Suzeränität < pranc. suzeraineté]: 1. V. Europoje feodalizmo laikais — siuzereno aukščiausioji teisė vasalo atžvilgiu; 2. tarptautinėje teisėje — valstybės, kaip siuzereno, teisių visuma.

Siuzerenas

siuzerèn‖as [pranc. suzerain], V. Europoje feodalizmo laikais — stambus feodalas, senjoras (baronas, grafas, hercogas, kunigaikštis); vyriausiuoju ~u ppr. buvo laikomas karalius.

Siurrealizmas

siurrealizmas [pranc. surréalisme < sur — virš + ↗ realizmas], XX a. 3—5 dešimtmečio modernistinio (avangardistinio) meno (dailės, literatūros, teatro) kryptis; būdinga intuityvizmas, pasąmonės impulsai, metaforizavimas, daiktų savybių iškraipymas, absurdiškas vaizduojamųjų objektų sugretinimas.

Siurprizas

siurprizas [pranc. surprise], staigmena, netikėtumas.

Siuita

siuità [pranc. suite — eilė, seka, ciklas]: 1. ciklinės formos muz. kūrinys; dalys gretinamos dažn. kontrasto principu; 2. choreografinė kompozicija; sudaryta iš kontrastingų šokių.

Situacija

situãcija [pranc. situation]: 1. padėtis, aplinkybės; aplinkybių visuma; 2. topografijoje — žemėlapyje arba plane sutartiniais ženklais pavaizduota vietovės objektų (be reljefo) visuma.