Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Sirokas

siròkas [it. s(c)irocco < arab. šark — rytai], stiprus šiltas pietų arba pietryčių vėjas Viduržemio pajūrio šalyse, pučiantis iš Š. Afrikos ir Arabijos pusiasalio dykumų.

Siringomielija

siringomièlija [gr. syrinx (kilm. syringos) — vamzdelis + myelos — nugaros smegenys], lėtinė nervų sistemos liga — nugaros smegenų glijos vešėjimas ir irimas.

Sirenos

sirènos [↗ sirena]: 1. uodegotieji varliagyviai Sireniae; gyvena Š. Amerikos pietryčiuose; turi tik priekines galūnes su 3 arba 4 pirštais; 2. žinduoliai Sirenia; gyvena Atlanto ir Indijos vandenynų tropinio ir subtropinio klimato juostose; priekinės galūnės virtusios plaukmenimis, užpakalinių galūnių neturi.

Sirena

sirenà [lot. siren(a) < gr. seirēn]: 1. sen. graikų mit. būtybė — pusiau moteris, pusiau paukštis; savo dainavimu viliodavusi jūrininkus į pavojingas vietas, kur jie žūdavę; 2. stiprus garso arba ultragarso šaltinis.

Sir

sir [angl.] ↗ seras.

Sipajai

sipãj‖ai [turkų k. sipahi (vns.)], samdomi kariai indai, tarnavę kolonizatorių (D. Britanijos, Portugalijos, Prancūzijos) kariuomenėse.

Sipahiai

sipãhiai [turkų k. sipahi (vns.)]: 1. Osmanų kariai feodalai, už karo tarnybą gavę žemių valdas (timarus, zeametus); 2. Osmanų vyriausybės išlaikomos reguliariosios kariuomenės kavaleristai XV—XVIII a.

Sionizmas

sionizmas [pagal Siono kalvos Jeruzalėje pavadinimą], žydų nacionalistinė ideologija, politika ir judėjimas; Izraelio valst. Ideologija.

Siogūnatas

siogūnãtas, Japonijos karinė feodalinė valdymo sistema 1192—1867.

Siogūnas

siogunas [< jap.], Japonijos karo vietininkų titulas nuo 1192; 1603—1867 siogūnai buvo tikrieji Japonijos valdytojai.