siròkas [it. s(c)irocco < arab. šark — rytai], stiprus šiltas pietų arba pietryčių vėjas Viduržemio pajūrio šalyse, pučiantis iš Š. Afrikos ir Arabijos pusiasalio dykumų.
|
||||
siròkas [it. s(c)irocco < arab. šark — rytai], stiprus šiltas pietų arba pietryčių vėjas Viduržemio pajūrio šalyse, pučiantis iš Š. Afrikos ir Arabijos pusiasalio dykumų. siringomièlija [gr. syrinx (kilm. syringos) — vamzdelis + myelos — nugaros smegenys], lėtinė nervų sistemos liga — nugaros smegenų glijos vešėjimas ir irimas. sirènos [↗ sirena]: 1. uodegotieji varliagyviai Sireniae; gyvena Š. Amerikos pietryčiuose; turi tik priekines galūnes su 3 arba 4 pirštais; 2. žinduoliai Sirenia; gyvena Atlanto ir Indijos vandenynų tropinio ir subtropinio klimato juostose; priekinės galūnės virtusios plaukmenimis, užpakalinių galūnių neturi. sirenà [lot. siren(a) < gr. seirēn]: 1. sen. graikų mit. būtybė — pusiau moteris, pusiau paukštis; savo dainavimu viliodavusi jūrininkus į pavojingas vietas, kur jie žūdavę; 2. stiprus garso arba ultragarso šaltinis. sir [angl.] ↗ seras. sipãj‖ai [turkų k. sipahi (vns.)], samdomi kariai indai, tarnavę kolonizatorių (D. Britanijos, Portugalijos, Prancūzijos) kariuomenėse. sipãhiai [turkų k. sipahi (vns.)]: 1. Osmanų kariai feodalai, už karo tarnybą gavę žemių valdas (timarus, zeametus); 2. Osmanų vyriausybės išlaikomos reguliariosios kariuomenės kavaleristai XV—XVIII a. sionizmas [pagal Siono kalvos Jeruzalėje pavadinimą], žydų nacionalistinė ideologija, politika ir judėjimas; Izraelio valst. Ideologija. siogūnãtas, Japonijos karinė feodalinė valdymo sistema 1192—1867. siogunas [< jap.], Japonijos karo vietininkų titulas nuo 1192; 1603—1867 siogūnai buvo tikrieji Japonijos valdytojai. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai