sinùzija [gr. synusia — bendrija], fitocenozės dalis, užimanti tam tikrą jos erdvę arba išryškėjanti tam tikru vegetacijos metu, pvz., pavasarinių efemeroidų Δ miške.
|
||||
|
sinusòidė [↗ sinusas + gr. eidos — pavidalas], ↗ sinuso1 grafikas. sinusitas [lot. sinus — antis], prienosinių ančių uždegimas. sinusas2 [lot. sinus — antis], anat. añtis, pvz., aortos Δ.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Anatomijos terminai |  Kategorija: S |  Peržiūrėta: 12 |  Nėra komentarų | sinusas1 [lot. sinus – išlinkimas], trigonometrinė funkcija, žymima sin; stačiojo trikampio smailiojo kampo Δ yra statinio, esančio prieš šį kampą, ir įžambinės santykis. sintònikas, asmenybės tipas, kuriam būdinga sintonija – sugebėjimas pritapti prie aplinkos. sintònija [gr. syntonia – suderinamumas], individo sugebėjimas emociškai atitikti aplinką, harmonizuoti su ja. sintoizmas [jap. sinto – dievų kelias (mokymas)], sen. japonų religija; būdinga gamtos reiškinių ir mirusių protėvių garbinimas; ilgainiui tapo imperatoriaus dinastijos kultu. sintinas, sintetiniai degalai, gaunami iš vandens dujų arba anglių; sintetinis benzinas. sintezúoti ↗ sintetinti. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai