vindsèrfingas [angl. wind-surfing < wind — vėjas + surfing — plaukiojimas ant bangų], burlenčių sportas — plaukiojimas medine arba plastikine lenta su nedidele bure.
|
||||
|
vindròtorius [angl. wind — vėjas + ↗ rotorius], vėjo variklis, sudarytas iš dviejų prie vertikalaus veleno pritvirtintų puscilindrių. vindikãcija [lot. vindicatio — gynimas, apsauga], turto savininko arba asmens, turinčio operatyviojo tvarkymo teisę, reikalavimas (ieškinys) grąžinti jo turtą iš asmens, valdančio jį be teisėto pagrindo. vimpergà [vok. Wimperg], dekoratyvinis gotikinės architektūros elementas: trikampis skydas su viršūne virš lango, durų ar portalo. vimpelas [ol. wimpel]: 1. ilga siaura skelta laivo vėliava, iškeliama grotstiebyje; 2. trikampė vėliava, rodanti laivo priklausomybę žinybai, laivininkystės įmonei; 3. spec. daiktas, pvz., dėklas su ilgu ryškios spalvos kaspinu, metamas iš skraidymo aparato kaip sutartinis ženklas arba su pranešimu. viltas [angl. wilt], Verticillium ir Fusarium genties grybų sukeliamas vilnamedžių (medvilnės), kukurūzų, tabako infekcinis vytulys. viljansikà [isp. vllancico — kaimiečių daina], XV—XVI a. isp. daina su pasikartojančiu refrenu. vilanèlis [↗ vilanela], vilanelos tekstas. vilanelà [it. villanella < lot. villanus — kaimiškas], daugiabalsė giedros intonacijos, šokio ritmo daina, kurios tekstas yra 19 eilučių griežtos sandaros — 5 tercetų (rimų schema aba) ir 1 katreno (rimų schema abba) — eilėraštis (dar vadinamas vilaneliu) su 6 pasikartojančiomis eilutėmis. vilãnas [lot. villanus], vid. amžių V. Europoje nuo feodalo priklausomas valstietis: D. Britanijoje — baudžiauninkas, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Italijoje — asmeniškai laisvas valstietis, gavęs žemės sklypą ir atliekantis feodalui prievoles. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 1 | 
Naujausi komentarai