sìmpa [< jap.], jap. teatro rūšis; vaidinimuose siejami kabukio ir šiuolaikinio europiečių teatro elementai; atsirado XIX a. pab.
|
||||
sìmpa [< jap.], jap. teatro rūšis; vaidinimuose siejami kabukio ir šiuolaikinio europiečių teatro elementai; atsirado XIX a. pab. simònija [pagal Biblijoje minimo burtininko Simono, kuris prašęs apaštalų parduoti jam galią daryti stebuklus, vardą], vid. amžių katalikų ir kt. bažnyčiose — bažn. pareigų pirkimas ir pardavimas. simfonìzm‖as, platus meninį sumanymą atitinkančių vaizdų perteikimo užmojis, intensyvi muz. dramaturgijos plėtotė, kryptinga gausių išraiškos priemonių vartosena muz. kūryboje; ~o bruožų daugiausia turi simfoninės (kai kada ir kamerinės) muzikos kūriniai, daugelis operų, oratorijų, kantatų. simfònin‖is, susijęs su simfonija, pvz., Δ orkestras, Δ paveikslas, ~ės variacijos. simfonijètė [it. sinfonietta], maža simfonija. simfònija [gr. symphōnia — sąskambis], didelis sonatinio ciklo formos kūrinys simfoniniam orkestrui; vienas svarbiausių simfoninės muzikos žanrų; dažn. 4 kontrastingų dalių. simfonètė ↗ simfonijetė. simfìzė [gr. symphysis — suaugimas]: 1. kremzlinė sąvarža — kaulų jungtis per tarpinį kremzlės sluoksnį; 2. organų arba jų dalių suaugimas. simetrodòntai, iškastiniai žinduoliai Symmetrodonta, gyvenę nuo viršutinio triaso iki kreidos periodo Europoje ir Š. Amerikoje. simètrija [gr. symmetria — atitikimas]: 1. dalių, esančių priešingose skiriančiosios linijos arba centro pusėse, atitikimas pagal dydį, formą ir padėtį; tvarkingas išdėstymas, pasižymintis taisyklingumu ir proporcijų analogiškumu; 2. fiz. sistemos erdvinis arba jos fiz. dėsnius išreiškiančių matematinių struktūrų taisyklingumas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai