Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Simentaliai

sìmentaliai, mėsinių pieninių ir darbinių galvijų veislė, išvesta Šveicarijoje, Zimentalio (vok. Simmental) slėnyje.

Simensas

sìmensas [pagal vok. elektrotechniko V. Zymenso (Siemens) pavardę], S, tarptautinės vienetų sistemos el. laidumo vienetas, lygus 1 Ω (omo) varžos laidininko el. laidumui; lS = 1/Ω.

Simbolizuoti

simbolizúoti, vaizduoti, reikšti, būti ko nors simboliu.

Simbolizmas

simbolìzmas [pranc. symbolisme < ↗ simbolis], XIX a. II pusės ir XX a. pr. modernistinė literatūros, teatro, dailės kryptis; smerkė racionalizmą, pasaulio pažinimą grindė individo intuicija, emociniais išgyvenimais, svarbiausiomis meninės išraiškos priemonėmis laikė simbolius, asociacijas, užuominas, formos muzikalumą.

Simbolizacija

simbolizãcija, ko nors reiškimas simboliais.

Simbolistinis

simbolìstinis, priklausantis arba būdingas simbolizmui.

Simbolis

sibolis [gr. symbolon], daiktinis, vaizdinis arba garsinis ženklas, žymintis kokią nors sąvoką, turintis kokią nors sutartinę reikšmę, reiškiantis kokią nors idėją.

Simbolinis

simbòlinis: 1. sudarantis simbolį, simboliu išreikštas; 2. netikras, neesminis, turintis tik simbolio reikšmę.

Simbolika

simbòlika: 1. kokio nors turinio reiškimas simboliais; simbolinė ko nors reikšmė; 2. simbolių, vartojamų kurioje nors srityje, visuma.

Simblefarozė

simblefaròzė [gr. syn — kartu + blepharon — vokas], voko suaugimas su akies obuoliu.