simbiòzė [gr. symbiōsis — sugyvenimas], laikinas arba ilgalaikis dviejų rūšių organizmų sugyvenimas.
|
||||
simbiòzė [gr. symbiōsis — sugyvenimas], laikinas arba ilgalaikis dviejų rūšių organizmų sugyvenimas. simbiòntas [gr. symbiōn (kilm. symbiontos) — sugyvenantis], bet kuris simbioziškai gyvenančių individų. simãchija [gr. symmachia < syn — drauge + machomai — kaunuosi], sen. Graikijoje— ↗polių1 kar. sąjunga. simà2 [lot. si(licium) — silicis + ma(gnesium) — magnis], vidurinė litosferos dalis (sfera), susidariusi iš uolienų, kuriose vyrauja silicis ir magnis. sim๠[gr. simos — kylantis į viršų]: 1. vandens nutekamasis vamzdis su žvėries, fantastinės būtybės ar žmogaus galvos pavidalo viršūne; būdinga sen. graikų ir romėnų architektūrai; 2. kreivasis sudėtinis profilis su viršuje įgaubtu, o apačioje išgaubtu kontūru; išraita. silvinìt‖as, nuosėdinė uoliena, susidedanti daugiausia iš silvino ir halito mineralų; kalio trąša; iš ~o gaunami kalio junginiai. silvìn‖as [pranc. sylvine], sūriai kartaus skonio mineralas, kalio chloridas KCl; pagal ~ą nustatomas nuosėdinių uolienų absoliutinis amžius. siluras [pagal Velse (D. Britanija) gyvenusios keltų genties — silūrų — pavadinimą], Žemės geol. istorijos paleozojaus eros III periodas; per tą laikotarpį susidariusių uolienų sistema. silumìnas [↗ silicis + ↗ aliuminis], grupės lengvųjų aliuminio lydinių, turinčių silicio, magnio, mangano, geležies, kartais dar vario, cinko; atsparūs rūgštims, korozijai; vart. chem. aparatūrai, automobilių, lėktuvų sudėtingos formos detalėms gaminti. siluètas [pranc. silhouette]: 1. kontūrinis daikto vaizdas; 2. dailės kūrinys, kuriame figūros ir daiktai vaizduojami kaip dėmės ryškiais išoriniais kontūrais. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai