silikotèrmija [↗ silicis + gr. thermē — šiluma], būdas metalams ir jų lydiniams gauti iš metalų junginių, redukuojant juos siliciu arba ferosiliciu.
|
||||
silikotèrmija [↗ silicis + gr. thermē — šiluma], būdas metalams ir jų lydiniams gauti iš metalų junginių, redukuojant juos siliciu arba ferosiliciu. silikònai, silicio org. polimerai; siloksanų rūšis. silikòlis [↗ silicis + ol(eum) — aliejus], silicio lydinys su trupučiu geležies, aliuminio ir kt. priemaišų; vart. gaminti spalvotųjų metalų lydiniams. silikochròmas, silicio, chromo ir geležies lydinys; vart. mažai legiruotam ir nerūdijančiam plienui, ferochromui gaminti. silikatizãcija, grunto stiprinimas į jį įšvirkščiamais silikatiniais tirpalais, pvz., skystuoju stiklu. silikãtinti, stiprinti gruntą silikatiniais tirpalais. silikãtai [↗ silicis], labiausiai paplitę mineralai, gamtinės įvairių silicio rūgščių druskos; Δ sudaro daugiau kaip 75% Žemės plutos masės. silikagèlis [↗ silicis + ↗ gelis], korėtas, baltas silicio dioksidas SiO2; sorbentas. silifikãcija [↗ silicis + lot. facio — darau], geol. uolienų kitimas, jų prisisodrinimas silicio junginių. silicìtai [↗ silicis], chem. ir org. kilmės nuosėdinės uolienos, susidedančios daugiausia iš chalcedono ir opalo; statybinės, izoliacinės medžiagos, adsorbentai, abrazyvai, juvelyrinių ir techn. dirbinių žaliava. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai