Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Silikotermija

silikotèrmija [↗ silicis + gr. thermē — šiluma], būdas metalams ir jų lydiniams gauti iš metalų junginių, redukuojant juos siliciu arba ferosiliciu.

Silikonai

silikònai, silicio org. polimerai; siloksanų rūšis.

Silikolis

silikòlis [↗ silicis + ol(eum) — aliejus], silicio lydinys su trupučiu geležies, aliuminio ir kt. priemaišų; vart. gaminti spalvotųjų metalų lydiniams.

Silikochromas

silikochròmas, silicio, chromo ir geležies lydinys; vart. mažai legiruotam ir nerūdijančiam plienui, ferochromui gaminti.

Silikatizacija

silikatizãcija, grunto stiprinimas į jį įšvirkščiamais silikatiniais tirpalais, pvz., skystuoju stiklu.

Silikatinti

silikãtinti, stiprinti gruntą silikatiniais tirpalais.

Silikatai

silikãtai [↗ silicis], labiausiai paplitę mineralai, gamtinės įvairių silicio rūgščių druskos; Δ sudaro daugiau kaip 75% Žemės plutos masės.

Silikagelis

silikagèlis [↗ silicis + ↗ gelis], korėtas, baltas silicio dioksidas SiO2; sorbentas.

Silifikacija

silifikãcija [↗ silicis + lot. facio — darau], geol. uolienų kitimas, jų prisisodrinimas silicio junginių.

Silicitai

silicìtai [↗ silicis], chem. ir org. kilmės nuosėdinės uolienos, susidedančios daugiausia iš chalcedono ir opalo; statybinės, izoliacinės medžiagos, adsorbentai, abrazyvai, juvelyrinių ir techn. dirbinių žaliava.