silìcis [lot. silicium < silex (kilm. silicis) — titnagas], chem. elementas Si, atom. Nr. 14; nemetalas.
|
||||
silìcis [lot. silicium < silex (kilm. silicis) — titnagas], chem. elementas Si, atom. Nr. 14; nemetalas. silicìd‖ai [↗ silicis + gr. eidos — pavidalas], silicio junginiai su kt. elementais, pvz., geležies ~as Fe3Si. silfònas [angl. sylphon], metalinis plonasienis vamzdelis arba gofruotas šonines sieneles turinti kamera, galinti išsiplėsti arba susitraukti, keičiantis joje esančių dujų arba skysčio slėgiui; vart. automatikos prietaisuose, kaip lankstusis vamzdžių sujungimas. silfìdės [pranc. sylphide (vns.)], keltų ir germanų mitologijoje, daugelio Europos tautų vid. amžių tautosakoje — moteriškosios oro dvasios, įasmeninančios oro stichiją. silfìdai [pranc. sylphe, sylphide], maitėdžiai — vabalai Silphidae; daugiausia minta dvėseliena, išmatomis. sìlfai [pranc. sylphe], keltų ir germanų mitologijoje, daugelio Europos tautų vid. amžių tautosakoje — vyriškosios oro dvasios, įasmeninančios oro stichiją. silentium [sk. silencijum; lot.], tyla, ramybė; tylos! ramybės! Silènas (gr. Seilēnos), sen. graikų dievybė, gebėjusi spėti ateitį. silãnai [lot. silicium — silicis], silicio junginiai su vandeniliu. silabotonìzmas [gr. syllabē — skiemuo + tonos — įtempimas, kirtis], dėsningas kirčių išsidėstymas kalbos metroritminiuose vienetuose arba kūrinio eilutėse, dažnai suderintas su vienodu skiemenų skaičiumi atitinkamose strofų eilutėse. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai