Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Silicis

silìcis [lot. silicium < silex (kilm. silicis) — titnagas], chem. elementas Si, atom. Nr. 14; nemetalas.

Silicidai

silicìd‖ai [↗ silicis + gr. eidos — pavidalas], silicio junginiai su kt. elementais, pvz., geležies ~as Fe3Si.

Silfonas

silfònas [angl. sylphon], metalinis plonasienis vamzdelis arba gofruotas šonines sieneles turinti kamera, galinti išsiplėsti arba susitraukti, keičiantis joje esančių dujų arba skysčio slėgiui; vart. automatikos prietaisuose, kaip lankstusis vamzdžių sujungimas.

Silfidės

silfìdės [pranc. sylphide (vns.)], keltų ir germanų mitologijoje, daugelio Europos tautų vid. amžių tautosakoje — moteriškosios oro dvasios, įasmeninančios oro stichiją.

Silfidai

silfìdai [pranc. sylphe, sylphide], maitėdžiai — vabalai Silphidae; daugiausia minta dvėseliena, išmatomis.

Silfai

sìlfai [pranc. sylphe], keltų ir germanų mitologijoje, daugelio Europos tautų vid. amžių tautosakoje — vyriškosios oro dvasios, įasmeninančios oro stichiją.

Silentium

silentium [sk. silencijum; lot.], tyla, ramybė; tylos! ramybės!

Silenas

Silènas (gr. Seilēnos), sen. graikų dievybė, gebėjusi spėti ateitį.

Silanai

silãnai [lot. silicium — silicis], silicio junginiai su vandeniliu.

Silabotonizmas

silabotonìzmas [gr. syllabē — skiemuo + tonos — įtempimas, kirtis], dėsningas kirčių išsidėstymas kalbos metroritminiuose vienetuose arba kūrinio eilutėse, dažnai suderintas su vienodu skiemenų skaičiumi atitinkamose strofų eilutėse.