Terminai.lt

sigmãtin‖is [gr. sigma — raidės „s” pavadinimas], lingv. ~ė forma — gramatinė žodžio forma, turinti darybos formantą „s”, pvz., lietuvių k. Δ būsimasis laikas — ei-s-iu, bėg-s-i.

siglà [lot. sigillum — maža figūrėlė, statulėlė, antspaudas], sutartinis bibliotekos arba informacijos įstaigos žymėjimo ženklas; vart. dažn. suvestiniame kataloge.

sigiliãrija [lot. sigillum — raštas, piešinys, atspaudas], iškastinis augalas (pataisainis) Sigillaria; žievės paviršius reljefiškai raštuotas nuo eilėmis išsidėsčiusių vad. lapų pagalvėlių, kuriose likę nukritusių lapų randai.

sifònas [gr. siphōn — vamzdelis, siurblys]: 1. lenktas 2 nelygių alkūnių vamzdelis skysčiams perpilti iš aukščiau esančio indo į žemiau esantį (vamzdelio alkūnės yra aukščiau už aukštesniojo indo skysčio lygį); 2. automatinė vandens pralaida, kuria vandens perteklius nuteka iš užtvankos viršutinio bjefo į apatinį; 3. indas gazuotam gėrimui daryti ir laikyti; 4. S pavidalo vamzdis, kurio apatinė alkūnė, pripildyta vandens, neleidžia dujoms pereiti iš vienos erdvės į kitą; 5. garo srovės prietaisas traukai padidinti stovinčio garvežio kūrykloje.

sifilidològija [lot. syphilis (kilm. syphilidis) — sifilis + ↗ …logija], mokslas apie sifilį.