siestà [isp. < lot. sexta (hora) — šešta (valanda)], Ispanijoje, Italijoje, Lot. Amerikos ir kai kuriose kitose Pietų šalyse — popietės poilsis; karščiausias dienos metas.
|
||||
siestà [isp. < lot. sexta (hora) — šešta (valanda)], Ispanijoje, Italijoje, Lot. Amerikos ir kai kuriose kitose Pietų šalyse — popietės poilsis; karščiausias dienos metas. sienìtas [pagal sen. Egipto miesto Suno (dabar Asuanas) gr. pavadinimą Syēnē], magminė uoliena, susidedanti daugiausia iš kalio feldšpatų; statybinė medžiaga. sienà [pagal Sienos (Siena) miesto (Italijoje) pavadinimą], tam tikri rudi dažai. sìdras [pranc. cidre], nestiprus putojantis (saturuotas) obuolių vynas; kai kuriose šalyse — ir kitokie alkoholiniai gėrimai iš obuolių sulčių. sideròzė [gr. sidēros — geležis], geležies dalelių ir druskų susitelkimas įv. organuose, pvz., akyje, plaučiuose. siderostãtas [lot. sidera — žvaigždės + gr. statos— stovintis, nejudantis], astr. prietaisas su plokščiu veidrodžiu, kuris judančio šviesulio spindulius nukreipia į nejudantį teleskopą. siderolìtas [gr. sidēros — geležis + lithos — akmuo], akmeninis meteoritas, turitis apie 60% geležies ir nikelio. siderofìlin‖is [gr. sidēros — geležis + phileō — mėgstu], geol. panašus į geležį; ~iai elementai — chem. elementų grupė, savo geocheminėmis ypatybėmis artima geležiai. siderìtas [pranc. sidérite < gr. sidēros — geležis]: 1. mineralas, geležies karbonatas FeCo3; geležies rūda; 2. beveik grynos geležies meteoritas. siderìnis [lot. sidus (kilm. sideris) — žvaigždė], astr. žvaigždinis, pvz., Δ periodas (laiko tarpas, per kurį vienas kosm. kūnas žvaigždės atžvilgiu 1 kartą apskrieja kt. kūną). |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai