Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Siesta

siestà [isp. < lot. sexta (hora) — šešta (valanda)], Ispanijoje, Italijoje, Lot. Amerikos ir kai kuriose kitose Pietų šalyse — popietės poilsis; karščiausias dienos metas.

Sienitas

sienìtas [pagal sen. Egipto miesto Suno (dabar Asuanas) gr. pavadinimą Syēnē], magminė uoliena, susidedanti daugiausia iš kalio feldšpatų; statybinė medžiaga.

Siena

sienà [pagal Sienos (Siena) miesto (Italijoje) pavadinimą], tam tikri rudi dažai.

Sidras

sìdras [pranc. cidre], nestiprus putojantis (saturuotas) obuolių vynas; kai kuriose šalyse — ir kitokie alkoholiniai gėrimai iš obuolių sulčių.

Siderozė

sideròzė [gr. sidēros — geležis], geležies dalelių ir druskų susitelkimas įv. organuose, pvz., akyje, plaučiuose.

Siderostatas

siderostãtas [lot. sidera — žvaigždės + gr. statos— stovintis, nejudantis], astr. prietaisas su plokščiu veidrodžiu, kuris judančio šviesulio spindulius nukreipia į nejudantį teleskopą.

Siderolitas

siderolìtas [gr. sidēros — geležis + lithos — akmuo], akmeninis meteoritas, turitis apie 60% geležies ir nikelio.

Siderofilinis

siderofìlin‖is [gr. sidēros — geležis + phileō — mėgstu], geol. panašus į geležį; ~iai elementai — chem. elementų grupė, savo geocheminėmis ypatybėmis artima geležiai.

Sideritas

siderìtas [pranc. sidérite < gr. sidēros — geležis]: 1. mineralas, geležies karbonatas FeCo3; geležies rūda; 2. beveik grynos geležies meteoritas.

Siderinis

siderìnis [lot. sidus (kilm. sideris) — žvaigždė], astr. žvaigždinis, pvz., Δ periodas (laiko tarpas, per kurį vienas kosm. kūnas žvaigždės atžvilgiu 1 kartą apskrieja kt. kūną).