|
-> vikãrin‖is [lot. vicarius — ką nors pakeičiantis, pavaduojantis], ~ės rūšys — sistematiškai artimos augalų ir gyvūnų rūšys, turinčios atskirus arealus (geogr. vikariatai) arba paplitusios to paties arealo tam tikrose dalyse, kur skirtingos ekologinės sąlygos (ekologiniai vikariatai).
vikariãtas, vikaro tarnyba; jo būstinė.
vikãras [lot. vicarius — ką nors pavaduojantis]: 1. katalikų klebono padėjėjas; generalinis Δ vyskupo padėjėjas; 2. stačiatikių vyskupo pavaduotojas, padėjėjas vyskupystės valdymo reikalams.
vikalòj‖us [v(anadis) + k(obaltas) + angl. alloy — lydinys], kietamagnetis geležies lydinys, kuriame yra 52—54% kobalto ir 8—14% vanadžio; iš ~aus daromos magn. įrašo juostos ir viela, maži sudėtingos formos nuolatiniai magnetai.
-> vigvamas [angl. wigwam < algonkinų k.], Š. Amerikos indėnų kupolo pavidalo palapinė, dengta oda arba žieve.
vigònė [pranc. vigogne < isp. vicuña]: 1. ↗ vikunija; 2. verpalai iš vilnų nuokaršų ir medvilnės arba medvilnės atliekų mišinio; audinys iš tokių verpalų.
vignà [pagal italų botaniko D. Vinjos (Vigna) pavardę], panašus į pupelę ankštinis daržovinis augalas Vigna sinensis; auginama daugelyje šalių.
vigilùmas [lot. vigil — budrus, atidus], psichol. akylumas, sugebėjimas sutelkti dėmesį į naujus įspūdžius.
vigilija [lot. vigilia— budėjimas, budrumas], žymesnių katalikų bažnyčios švenčių išvakarių diena, turinti savo spec. liturgiją.
-> vigai [angl. whig (vns.)]: 1. D. Britanijos XVII—XIX a. polit. partija, Liberalų partijos pirmtakė; 2*. dabartinės D. Britanijos Liberalų partijos nariai.
|
|
Naujausi komentarai