servitùtas [lot. servitus (kilm. servitutis) — pareiga, prievolė]: 1. vergovinėje, feodalinėje ir buržuazinėje santvarkoje — teisė naudotis svetimu daiktu; tos teisės objektas; 2. vienos valstybės terit. teisių apribojimas kt. valstybės naudai.
|
||||
|
sèrvisas [angl. service], gyventojų aptarnavimas; įvairios apmokamos buitinio pobūdžio paslaugos (daiktų taisymas, butų drapiravimas, drabužių valymas, pirkinių atvežimas į namus). servirúoti [pranc. servir], dengti stalą pietums, vakarienei ir pan. (išdėstyti tam tikra tvarka indus, įrankius, valgius, puošmenas). serviruõtė [↗ serviruoti], stalo dengimas (indų. įrankių, valgių išdėstymas, puošimas). servilizmas [lot. servilis — vergiškas], vergiškas paslaugumas, vergiškas pataikavimas, vergiškumas. servetelė [pranc. serviette], skepetaitė arba minkšto popieriaus lapelis nusišluostyti valgant, padėti po lėkšte. servelãtas [pranc. cervelas, it. cervellata], rūkyta dešra iš susmulkintos mėsos (jautienos ir kiaulienos). sèrvas [angl. serve], tinklinio, teniso, badmintono žaidimuose — kamuolio (kamuoliuko) paleidimas žaisti rankos ar raketės smūgiu servántas [pranc. servante]: 1. įstiklinta spinta su lentynomis indams, stalo reikmenims laikyti; 2. nedidelis cirko manipuliatoriaus stalelis. servãlas, plėšrusis žinduolis Felis serval; gyvena Afrikos savanose į p. nuo Sacharos. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 3 | 
Naujausi komentarai