serijinis, gaminamas, išleidžiamas, kuriamas, egzistuojantis serijomis.
|
||||
serijinis, gaminamas, išleidžiamas, kuriamas, egzistuojantis serijomis. sèrija [lot. series — eilė]: 1. artimai susijusių objektų, reiškinių, įvykių eilė, grupė; 2. kino filmo dalis, demonstruojama per vieną seansą; 3. vertybinių popierių arba kt. dokumentų, žymimų skaitmenimis arba raidėmis, grupė, kategorija; 4. gaminių, mašinų arba detalių, gaminamų pagal tą patį modelį, brėžinį arba pavyzdį, grupė; 5. vieno bendro tikslo, tematikos arba tam tikrai skaitytojų grupei skirti leidiniai, leidžiami vienodu (serijos) pavadinimu ir taip pat apipavidalinami; 6. geol. vieno raidos ciklo Žemės plutos sluoksnių visuma; vietinės (rajoninės) stratigrafinės skalės vienetas; 7. tam tikra tvarka sugrupuotų muz. garsų (kai kada ritminių verčių, kitų muz. elementų) seka, jos sistemingu kartojimu grindžiama muz. kūrinių melodika arba visa faktūra. serigrãfija [lot. sericum — šilkas + ↗ …grafija]: 1. grafikos technika, šilkografija; piešiama tušu ant šilko; šilką impregnavus, tušas pašalinamas; per susidariusias akytas vietas įtrinami dažai; atspaudas daromas ant popieriaus, kartono; 2. šia technika sukurtas dailės kūrinys. serializmas [pranc. sérial — serijinis], muzikos kūrimo būdas; būdinga garsų aukščio, jų trukmės, stiprumo, tembro serijų vartojimas. seriãlas [pranc. sérial — serijinis]: 1. keletas savarankiškų vienos tematikos filmų, kuriuos yra sukūrę tie patys autoriai ir atlikėjai; 2. periodinė publicistika. sèrfingas [angl. surfing], vandens sporto šaka: 1. greičio, tolio varžybos vandenyno pakrantės bangose, stovint ant kamščio arba putplasčio lentos; 2. šios vandens sporto šakos įrankis — lenta. serenad‖à [pranc. sérénade < it. serenata — vakarinė daina]: 1. lyrinė daina; vid. amžiais buvo atliekama dažn. po mylimosios langu vakare, pritariant gitara, liutnia ar mandolina; vėliau tapo vokalinės kamerinės muzikos žanru; 2. nedidelė instrumentinė pjesė solo arba ansambliui, vokalinei ~ai artimos nuotaikos; 3. nedidelis sceninis vokalinis instrumentinis muz. kūrinys, iškilmingo (dažnai proginio) pobūdžio. serdiùkai [ukr. serdiuki — rūstūs, pikti], XVII—XVIII a. Kairiakrantės Ukrainos samdytųjų pėstininkų pulkų kazokai. seraskiras [turkų k. serasker < ser – galva + asker – kareivis], Osmanų imperijoje – vyriausiasis kariuomenės vadas, vėliau – karo ministras. sèras [angl. sir]: 1. angliškas kreipimasis į vyriškį; 2. barono titulas (Anglijoje), vart. prieš asmenvardį. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai