Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Serijinis

serijinis, gaminamas, išleidžiamas, kuriamas, egzistuojantis serijomis.

Serija

sèrija [lot. series — eilė]: 1. artimai susijusių objektų, reiškinių, įvykių eilė, grupė; 2. kino filmo dalis, demonstruojama per vieną seansą; 3. vertybinių popierių arba kt. dokumentų, žymimų skaitmenimis arba raidėmis, grupė, kategorija; 4. gaminių, mašinų arba detalių, gaminamų pagal tą patį modelį, brėžinį arba pavyzdį, grupė; 5. vieno bendro tikslo, tematikos arba tam tikrai skaitytojų grupei skirti leidiniai, leidžiami vienodu (serijos) pavadinimu ir taip pat apipavidalinami; 6. geol. vieno raidos ciklo Žemės plutos sluoksnių visuma; vietinės (rajoninės) stratigrafinės skalės vienetas; 7. tam tikra tvarka sugrupuotų muz. garsų (kai kada ritminių verčių, kitų muz. elementų) seka, jos sistemingu kartojimu grindžiama muz. kūrinių melodika arba visa faktūra.

Serigrafija

serigrãfija [lot. sericum — šilkas + ↗ …grafija]: 1. grafikos technika, šilkografija; piešiama tušu ant šilko; šilką impregnavus, tušas pašalinamas; per susidariusias akytas vietas įtrinami dažai; atspaudas daromas ant popieriaus, kartono; 2. šia technika sukurtas dailės kūrinys.

Serializmas

serializmas [pranc. sérial — serijinis], muzikos kūrimo būdas; būdinga garsų aukščio, jų trukmės, stiprumo, tembro serijų vartojimas.

Serialas

seriãlas [pranc. sérial — serijinis]: 1. keletas savarankiškų vienos tematikos filmų, kuriuos yra sukūrę tie patys autoriai ir atlikėjai; 2. periodinė publicistika.

Serfingas

sèrfingas [angl. surfing], vandens sporto šaka: 1. greičio, tolio varžybos vandenyno pakrantės bangose, stovint ant kamščio arba putplasčio lentos; 2. šios vandens sporto šakos įrankis — lenta.

Serenada

serenad‖à [pranc. sérénade < it. serenata — vakarinė daina]: 1. lyrinė daina; vid. amžiais buvo atliekama dažn. po mylimosios langu vakare, pritariant gitara, liutnia ar mandolina; vėliau tapo vokalinės kamerinės muzikos žanru; 2. nedidelė instrumentinė pjesė solo arba ansambliui, vokalinei ~ai artimos nuotaikos; 3. nedidelis sceninis vokalinis instrumentinis muz. kūrinys, iškilmingo (dažnai proginio) pobūdžio.

Serdiukai

serdiùkai [ukr. serdiuki — rūstūs, pikti], XVII—XVIII a. Kairiakrantės Ukrainos samdytųjų pėstininkų pulkų kazokai.

Seraskiras

seraskiras [turkų k. serasker < ser – galva + asker – kareivis], Osmanų imperijoje – vyriausiasis kariuomenės vadas, vėliau – karo ministras.

Seras

sèras [angl. sir]: 1. angliškas kreipimasis į vyriškį; 2. barono titulas (Anglijoje), vart. prieš asmenvardį.