Serãpis, helenistinio Egipto dievybė, kurios kultas sukurtas IV a. pr. m. e., susiliejus egiptiečių ir graikų rel. pažiūroms; Δ atitinka egiptiečių dievą Ozyrį, kartais Apį, sen. graikų Dzeusą.
|
||||
Serãpis, helenistinio Egipto dievybė, kurios kultas sukurtas IV a. pr. m. e., susiliejus egiptiečių ir graikų rel. pažiūroms; Δ atitinka egiptiečių dievą Ozyrį, kartais Apį, sen. graikų Dzeusą. serãlis [pranc. sérail < turk. saray – rūmai], turkų sultono rūmai su haremu. serafimas [hebr. seraphim (dgs.)], krikščionybėje – šešiasparnis angelas, aukščiausio laipsnio angelas. seradelė [isp. serradella, portug. serradela], vienmetė arba daugiametė ankštinė pašarinė žolė Ornithopus. sèr [angl. sir] ↗ seras. Septuagint‖a, Senasis testamentas, II a. pr. m. e. Aleksandrijoje išverstas į graikų k.; į ~ą papildomai įtraukta 11 apokrifinių knygų, neįėjusių į judaizmo kanoną; pagal pavadinimą, ~ą vertę 70 vertėjų. septòlė [lot. septem – septyni], ritminė muz. figūra: vietoj 4, 6 ar 8 vienodos vertės garsų atliekami 7 vienodos vertės garsai. sèpt‖inis, ~iškas ↗ sepsinis. septima [lot. septinta]: 1. septintasis diatoninės gamos laipsnis; 2. muz. intervalas, apimantis diatoninės gamos 7 laipsnius. septilijõnas [pranc. septillion], skaičius, išreikštas vienetu su 24 nuliais, t.y. 1024; kai kuriose šalyse (D. Britanijoje, VDR, VFR) – 1042. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai