Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Serapis

Serãpis, helenistinio Egipto dievybė, kurios kultas sukurtas IV a. pr. m. e., susiliejus egiptiečių ir graikų rel. pažiūroms; Δ atitinka egiptiečių dievą Ozyrį, kartais Apį, sen. graikų Dzeusą.

Seralis

serãlis [pranc. sérail < turk. saray – rūmai], turkų sultono rūmai su haremu.

Serafimas

serafimas [hebr. seraphim (dgs.)], krikščionybėje – šešiasparnis angelas, aukščiausio laipsnio angelas.

Seradėlė

seradelė [isp. serradella, portug. serradela], vienmetė arba daugiametė ankštinė pašarinė žolė Ornithopus.

Ser

sèr [angl. sir] ↗ seras.

Septuaginta

Septuagint‖a, Senasis testamentas, II a. pr. m. e. Aleksandrijoje išverstas į graikų k.; į ~ą papildomai įtraukta 11 apokrifinių knygų, neįėjusių į judaizmo kanoną; pagal pavadinimą, ~ą vertę 70 vertėjų.

Septolė

septòlė [lot. septem – septyni], ritminė muz. figūra: vietoj 4, 6 ar 8 vienodos vertės garsų atliekami 7 vienodos vertės garsai.

Septinis

sèpt‖inis, ~iškas ↗ sepsinis.

Septima

septima [lot. septinta]: 1. septintasis diatoninės gamos laipsnis; 2. muz. intervalas, apimantis diatoninės gamos 7 laipsnius.

Septilijonas

septilijõnas [pranc. septillion], skaičius, išreikštas vienetu su 24 nuliais, t.y. 1024; kai kuriose šalyse (D. Britanijoje, VDR, VFR) – 1042.