sèptikas [gr. sēptikos – pūdantis], buitinių nutekamųjų vandenų pirminio valymo ir nuosėdų pūdymo įrenginys – požeminis kelių sekcijų rezervuaras, per kurį lėtai teka valomas vanduo.
|
||||
sèptikas [gr. sēptikos – pūdantis], buitinių nutekamųjų vandenų pirminio valymo ir nuosėdų pūdymo įrenginys – požeminis kelių sekcijų rezervuaras, per kurį lėtai teka valomas vanduo. septicèmija [gr. sēptikos – pūdantis + haima – kraujas], sepsio forma. septètas [vok. Septett < lot. septem – septyni]: 1. 7 muz. atlikėjų (vokalistų, instrumentininkų) ansamblis; 2. muz. kūrinys (arba jo dalis) 7 atlikėjams. septakòrdas [vok. Septakkord], keturgarsis tercinės sandaros akordas; apima septimos intervalą. sèptai [lot. saeptum – tvora, pertvara], koralų gastralinės ertmės viduje esančios pertvarėlės. sèpsis [gr. sēpsis – puvimas], kraujo užkrėtimas, kurį sukelia pūliniai mikrobai. sèpsinis, susijęs su sepsiu. sèpija [gr. sēpia]: 1. galvakojis moliuskas Sepia; gyvena jūrų ir vandenynų priekrantinėje zonoje; 2. rudi dažai, gaminami iš šio moliusko kūne esančios rašalinės liaukos sekreto; vart. tapyboje, fotografijoje; 3. grafikos technika; sepijos dažais sukurtas dailės kūrinys. separúoti [lot. separare – atskirti], skirstyti į sudedamąsias dalis mišinius iš kietų dalelių, įv. tankio skysčių suspensijas, emulsijas, atskirti kietąsias daleles, skysčio lašelius iš dujų arba garų. separãtorius [lot. separator – atsiskyrėlis], atskyrimo, perskyrimo aparatas, įtaisas: 1. aparatas skirtingo tankio skysčiams, birių medžiagų mišiniams skirstyti į sudedamąsias dalis, kietosioms dalelėms atskirti iš skysčių, dujų, garų; 2. vainiko formos riedėjimo guolių detalė, kuri išpjovomis palaiko reikiamą tarpą tarp rutuliukų arba ritinėlių; 3. ksb. naudingosios iškasenos sodrinimo aparatas atskirti iš rūdos mechaniškai surištiems skirtingiems mineralams. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai