Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Sekvoja

sekvojà [pagal indėnų genties čirokų vado vardą], visžalis spygliuotis medis Sequoia sempervirens; savaime auga Š. Amerikos vakaruose; užauga iki 110 m aukščio, 10 m skersmens; gyvena iki 1500 metų.

Sekvestratorius

sekvestrãtorius [lot. sequestrator], tarnautojas, išieškantis laiku nesumokėtus mokesčius.

Sekvestras

sekvèstras [lot. sequestrum]: 1. valstybės interesais daromas draudimas arba apribojimas naudotis ir disponuoti tam tikru turtu; 2. mirusi ir atsidalijusi kokio nors audinio, dažn. kaulo, dalis.

Sekvestracija

sekvestrã‖cija, ~vimas [lot. sequestratio]: 1. sekvestro panaudojimas; 2. mirusio audinio, dažn. kaulo, dalies atsidalijimas.

Sekvencija

sekveñcija [lot. sequentia – sekimas]: 1. vid. amžių monodinės muzikos žanras; giesmės pobūdžio mišių intarpas, atliekamas prieš evangelijos skaitymą; 2. melodijos atkaros arba harmoninio junginio pakartojimas kt. aukščiu; vienas svarbiausių muz. minties plėtojimo būdų; 3. log. formalioji išraiška Г Θ (reiškia: Θ išvedama iš Г).

Sekundė

sekùndė [lot. secunda (divisio) – antroji (padala)]: 1. s, tarptautinės vienetų sistemos pagrindinis laiko momentų ir trukmės vienetas; 1 s = h (valandos); 2. “, nesisteminio plokščiojo kampo vienetas; 1“ = o (lanko laipsnio) arba 4,848 · 10-6 radiano.

Sekundantas

sekundántas [lot. secundans (kilm. secundantis) — padedantis]: 1. dvikovos tarpininkas, liudytojas, kurį turi kiekvienas dvikovos dalyvis; 2. sportininko tarpininkas ir padėjėjas per sporto (bokso, šachmatų, fechtavimo) varžybas.

Sekunda

sekùnda [lot. secunda — antra]: 1. antrasis diatoninės gamos laipsnis; 2. muz. intervalas, apimantis du gretimus garsaeilio laipsnius; 3. antrasis įsakytinio vekselio egzempliorius.

Sekuliarizacija

sekuliarizãcija [lot. saecularis — pasaulietiškas]: 1. ko nors (nuosavybės, funkcijų), priklausančio bažnyčiai, dvasininkams ar esančio jų žinioje, perdavimas valstybės, pasauliečių dispozicijai; 2. dvasininko perėjimas į pasauliečius, vienuolio išstojimas iš vienuolių ordino; 3. veiklos, kūrybos, galvosenos išsivadavimas iš bažn. įtakos.

Sekuliarinis

sekuliãrinis2 [lot. saecularis], pasaulietinis.