sekvojà [pagal indėnų genties čirokų vado vardą], visžalis spygliuotis medis Sequoia sempervirens; savaime auga Š. Amerikos vakaruose; užauga iki 110 m aukščio, 10 m skersmens; gyvena iki 1500 metų.
|
||||
sekvojà [pagal indėnų genties čirokų vado vardą], visžalis spygliuotis medis Sequoia sempervirens; savaime auga Š. Amerikos vakaruose; užauga iki 110 m aukščio, 10 m skersmens; gyvena iki 1500 metų. sekvestrãtorius [lot. sequestrator], tarnautojas, išieškantis laiku nesumokėtus mokesčius. sekvèstras [lot. sequestrum]: 1. valstybės interesais daromas draudimas arba apribojimas naudotis ir disponuoti tam tikru turtu; 2. mirusi ir atsidalijusi kokio nors audinio, dažn. kaulo, dalis. sekvestrã‖cija, ~vimas [lot. sequestratio]: 1. sekvestro panaudojimas; 2. mirusio audinio, dažn. kaulo, dalies atsidalijimas. sekveñcija [lot. sequentia – sekimas]: 1. vid. amžių monodinės muzikos žanras; giesmės pobūdžio mišių intarpas, atliekamas prieš evangelijos skaitymą; 2. melodijos atkaros arba harmoninio junginio pakartojimas kt. aukščiu; vienas svarbiausių muz. minties plėtojimo būdų; 3. log. formalioji išraiška Г Θ (reiškia: Θ išvedama iš Г). sekùndė [lot. secunda (divisio) – antroji (padala)]: 1. s, tarptautinės vienetų sistemos pagrindinis laiko momentų ir trukmės vienetas; 1 s = h (valandos); 2. “, nesisteminio plokščiojo kampo vienetas; 1“ = o (lanko laipsnio) arba 4,848 · 10-6 radiano. sekundántas [lot. secundans (kilm. secundantis) — padedantis]: 1. dvikovos tarpininkas, liudytojas, kurį turi kiekvienas dvikovos dalyvis; 2. sportininko tarpininkas ir padėjėjas per sporto (bokso, šachmatų, fechtavimo) varžybas. sekùnda [lot. secunda — antra]: 1. antrasis diatoninės gamos laipsnis; 2. muz. intervalas, apimantis du gretimus garsaeilio laipsnius; 3. antrasis įsakytinio vekselio egzempliorius. sekuliarizãcija [lot. saecularis — pasaulietiškas]: 1. ko nors (nuosavybės, funkcijų), priklausančio bažnyčiai, dvasininkams ar esančio jų žinioje, perdavimas valstybės, pasauliečių dispozicijai; 2. dvasininko perėjimas į pasauliečius, vienuolio išstojimas iš vienuolių ordino; 3. veiklos, kūrybos, galvosenos išsivadavimas iš bažn. įtakos. sekuliãrinis2 [lot. saecularis], pasaulietinis. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai