Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Segnetoelastikas

segnetoelãstikas [segneto… < tikr. + ↗ elastikas], kristalas, turintis vieną arba keletą skirtingų savaiminės deformacijos sričių (segnetoelastinių domenų).

Segnetielektrikas

segnetielèktrikas, feroelektrikas, kurio domeno elementarieji narveliai susideda iš nevienodai priešingomis kryptimis poliarizuotų subnarvelių; jų dipoliniai el. momentai kompensuoti nevisiškai.

Segmetas

segmeñt‖as [lot. segmentum — atkarpa] : 1. teksto (šnekos) atkarpa tarp 2 pauzių; ~ai ppr. siejami su kalbos vienetais ir gali būti nevienodo ilgio, pvz., fonologinėje segmentacijoje Δ savo ilgiu atitinka fonemą, morfologinėje — morfemą, sintaksinėje — žodį; 2. vienas iš daugelio panašių dalių (narelių), iš kurių susideda kai kurių gyvūnų, pvz.. žieduotųjų kirmėlių, kūnas arba kai kurie organai, pvz., stuburas; 3. mat. uždaras intervalas — intervalas, kuriam priklauso galinės reikšmės.

Segmentacija

segmentãcija [lot. segmentum — atkarpa]: 1. lingv. kalbos srauto skaidymas į segmentus; 2. ↗ metamerija (1).

Segidilija

segidìlija [isp. seguidilla], isp. liaudies šokis; greito tempo; šokama poromis pagal gitaros ir dainos akompanimentą.

Segetalinis

segetãlinis [lot. segetalis — augantis tarp javų], prisitaikęs augti tarp kultūrinių augalų; piktžolė.

Sefardai

sefárdai [hebr. sēphārad — biblinės šalies, tapatinamos su Ispanija, pavadinimas], žydai, vartojantys isp. kalbai artimą sefardų kalbą; gyvena Š. Afrikos, M. Azijos, Balkanų pusiasalio šalyse, Izraelyje.

Sedis

sèdis, Ganos piniginis vienetas.

Sedimentogenezė

sedimentogenèzė [sedimentum + ↗ genezė] ↗ sedimentacija.

Sedimentinis

sedimeñtinis, susijęs su nuosėdomis, susidaręs iš nuosėdų.