segnetoelãstikas [segneto… < tikr. + ↗ elastikas], kristalas, turintis vieną arba keletą skirtingų savaiminės deformacijos sričių (segnetoelastinių domenų).
|
||||
segnetoelãstikas [segneto… < tikr. + ↗ elastikas], kristalas, turintis vieną arba keletą skirtingų savaiminės deformacijos sričių (segnetoelastinių domenų). segnetielèktrikas, feroelektrikas, kurio domeno elementarieji narveliai susideda iš nevienodai priešingomis kryptimis poliarizuotų subnarvelių; jų dipoliniai el. momentai kompensuoti nevisiškai. segmeñt‖as [lot. segmentum — atkarpa] : 1. teksto (šnekos) atkarpa tarp 2 pauzių; ~ai ppr. siejami su kalbos vienetais ir gali būti nevienodo ilgio, pvz., fonologinėje segmentacijoje Δ savo ilgiu atitinka fonemą, morfologinėje — morfemą, sintaksinėje — žodį; 2. vienas iš daugelio panašių dalių (narelių), iš kurių susideda kai kurių gyvūnų, pvz.. žieduotųjų kirmėlių, kūnas arba kai kurie organai, pvz., stuburas; 3. mat. uždaras intervalas — intervalas, kuriam priklauso galinės reikšmės. segmentãcija [lot. segmentum — atkarpa]: 1. lingv. kalbos srauto skaidymas į segmentus; 2. ↗ metamerija (1). segidìlija [isp. seguidilla], isp. liaudies šokis; greito tempo; šokama poromis pagal gitaros ir dainos akompanimentą. segetãlinis [lot. segetalis — augantis tarp javų], prisitaikęs augti tarp kultūrinių augalų; piktžolė. sefárdai [hebr. sēphārad — biblinės šalies, tapatinamos su Ispanija, pavadinimas], žydai, vartojantys isp. kalbai artimą sefardų kalbą; gyvena Š. Afrikos, M. Azijos, Balkanų pusiasalio šalyse, Izraelyje. sèdis, Ganos piniginis vienetas. sedimentogenèzė [sedimentum + ↗ genezė] ↗ sedimentacija. sedimeñtinis, susijęs su nuosėdomis, susidaręs iš nuosėdų. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai