Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Saturacija

saturãcija [lot. saturatio — įsotinimas], skysčio įsotinimas anglies dioksidu, pvz., gaminant cukrų; saturacija iš cukraus sirupo šalinamos kalkės.

Satūra

satūrà [lot. satura — mišinys], romėnų teatro rūšis; sieja dialogo, pantomimos, muzikos ir šokio elementus.

Satrapija

satrãpija [gr. satrapeia], ↗ satrapo (1) valdoma kar. adm. apygarda (provincija).

Satrapas

satrãpas [gr. satrapēs < sen. persų k. sitrab]: 1. sen. Persijoje — provincijos (satrapijos) vietininkas, turėjęs neaprėžtą administracinę ir teisminę valdžią; 2*. despotiškas valdovas, viršininkas; autokratas, despotas.

Satjagrahas

satjagrãhas [skr. satjagraha < satja — tiesa + agraha — siekimas], M. Gandžio (1869—1948) sukurta ir propaguota neprievartinės indų antiimperialistinės kovos su D. Britanijos kolonijiniu režimu forma.

Satisfakcija

satisfãkcija [lot. satisfactio — patenkinimas]: 1. psn. patenkinimas (ppr. dvikovos forma), kurį teikė įžeistajam jį įžeidęs asmuo; 2. nusikaltimo teisinimas; 3. atlyginimas už padarytą skriaudą.

Satyrinis

satỹri‖nis, ~škas, satyros pobūdžio; kūrinys, kuriame yra satyros, pvz., Δ apsakymas.

Satyriazė

satyriãzė [gr. satyriasis < tikr.], liguistai padidėjęs vyro lytinis potraukis, satyrikas, satyros kūrinių autorius.

Satyras

satỹras [gr. Satyros]: 1. sen. graikų mitologijoje — miškų dievybė, pasižymėjusi gašlumu; vyno ir linksmybės dievo Dioniso palydovas; 2. neryškių spalvų dieninis drugys Satyrus; sparnų pakraščiuose yra šviesios akiuotos dėmės; 3*. gašlus, geidulingas vyras.

Satyra

satyr‖à [lot. satira < satura — mišinys, kratinys]: 1. meninio vaizdavimo būdas — pajuokiamasis, demaskuojamasis neigiamų visuomenės gyvenimo reiškinių, žmonių ydų vaizdavimas, pagrįstas realių daiktų, reiškinių deformacija (grotesku, hiperbole); ~os, skirtingai negu humoro, sukeliamas juokas yra piktas, negailestingas; 2. vienas satyros plačiąja reikšme žanrų — tam tikros metrinės ir kompozicinės stilistinės struktūros eiliuotas pajuokiamasis kūrinys; buvo paplitęs romėnų, vėliau įv. tautų klasicizmo ir švietimo poezijoje.