sarmatìzmas [pagal iranėnų genčių sarmatų (gr. Sarmatai), iš kurių save kildino lenkų šlėktos, pavadinimą], XVII—XVIII a. lenkų šlėktų gyvensena, papročiai, pasaulėžiūra; būdinga tradicionalizmas, naujovių, svetimų įtakų baimė, konservatyvumas.
|
||||
|
sarkosporidiòzė [sarx (kilm. sarkos) + gr. sporidion — sėklelė], gyvulių liga, kitaip ↗ sarkocistozė. sarkomà [gr. sarkoma — mėsos antauga], piktybinis navikas iš jungiamojo audinio. sarkolemà [gr. sarx (kilm. sarkos) — mėsa + lemma — odelė], plona plėvelė, dengianti raumenines skaidulas. sarkofãgas [lot. sarcophagus < gr. sarkophagos — mėsėdis], prabangus, gausiai dekoruotas karstas iš akmens, metalo, medžio. sarkòdiniai [< gr. sarkōdes — susidedantis iš mėsos], pirmuonys Sarcodina; gyvena jūrose, rečiau gėluose vandenyse, dirvožemyje; yra ir parazitų. sarkocistòzė, lėtinė invazinė gyvulių liga; sukelia pirmuonys Sarcocystis. sarkãzmas [gr. sarkasmos]: 1. piktas pašiepimas, aštri ironija; 2. kandi, pajuokiama pastaba. sarkãstiškas [gr. sarkastikos], su sarkazmu, įgeliamai pajuokiamas. sariuzofònas [pranc. sarrusophone], muz. instrumentas — pučiamasis aerofonas.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Muzikos terminai |  Kategorija: S |  Peržiūrėta: 1 |  Nėra komentarų | |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai