|
-> santìmas [pranc. centime < lot. centesima — šimtoji dalis], Alžyro piniginio vieneto dinaro, Albanijos (1925—47), Belgijos, Burundžio, Džibučio, Gvinėjos (1960—72), Liuksemburgo, Madagaskaro, Malio, Prancūzijos, Ruandos, Šveicarijos (ten jis dar vadinamas rapu) ir kai kurių kt. šalių piniginių vienetų frankų, Maroko piniginio vieneto dirhamo šimtoji dalis.
santãlas, santalmedis — visžalis medis Santalum album; paplitęs P. r. Azijoje; mediena kvapi, turi iki 6% eterinių aliejų.
sanskritològija [↗ sanskritas + ↗ …logija], sanskrito kalbos ir literatūros mokslas.
sanskrìt‖as [skr. samskrta — dirbtinis, ištobulintas], senovės ir vid. amžių (iš dalies ir dabartinės) Indijos lit. kalba; ~u parašyta diduma klasikinės, religinės, mokslinės sen. indų literatūros.
-> sans facon [sk. san fason; pranc.], be ceremonijų.
sansarà [skr. perėjimas], indų filosofijoje — pomirtinis sielų persikėlimas, persikūnijimas, metempsichozė.
sánkja [< skr.], viena iš 6 ortodoksinių indų filosofijos sistemų, būtį aiškinanti dualistiškai.
sankiulòtai [pranc. sans-culottes < sans — be + culotte — trumpos kelnės], Prancūzijos didžiosios revoliucijos veikėjų pravardžiuojamasis pavadinimas; iš pradžių taip buvo vadinami miesto varguomenės vyrai, kurie, skirtingai nuo bajorų ir buržua, dėvėjo ne trumpas, o ilgas kelnes.
sankcionúoti, patvirtinti, leisti pritarti, duoti sankciją.
-> sánkcija [lot. sanctio — griežčiausias nutarimas]: 1. aukštesnės instancijos patvirtinimas, leidimas; 2. teisės normos dalis, kurioje nurodytos valst. poveikio priemonės, taikomos tos normos pažeidėjui; 3. valst. poveikio priemonė, taikoma nustatytų normų ir taisyklių pažeidėjui; 4. valstybės arba valstybių grupės poveikio priemonė, taikoma valstybei arba valstybių grupei, pažeidusiai tarptautinę teisės normą arba savo tarptautinį įsipareigojimą.
|
|
Naujausi komentarai