sãgo [malaj. sagu], kruopos iš saginės ir kitų palmių krakmolo, gaunamo iš jų kamienų šerdies, t.p. ir kruopos, gaminamos iš bulvių ir kukurūzų krakmolo.
|
||||
sãgo [malaj. sagu], kruopos iš saginės ir kitų palmių krakmolo, gaunamo iš jų kamienų šerdies, t.p. ir kruopos, gaminamos iš bulvių ir kukurūzų krakmolo. sagitãlin‖is [lot. sagitta – strėlė], strėlinis, einantis iš priekio į užpakalį, pvz., ~ė plokštuma (dalija kūną išilgai į dešinę ir kairę pusę). saganiai [< malaj. sagu], plikasėkliai augalai Cycadales; paplitę tropinio ir subtropinio klimato juostose; panašūs į palmes arba mẽdinius paparčius; klestėjo juros ir kreidos perioduose. sagà [sen. skand. pažod. – kas pasakyta]: 1. sen. skandinavų (islandų ir norvegų) ir sen. airių literatūros žanras – prozinis pasakojamasis mit. ist. tematikos kūrinys, vaizduojantis visos giminės gyvenimą; 2. didelis epinis kūrinys (ppr. romanas), kuriame pasakojama šeimos arba herojaus gyvenimo istorija. safròlas [arab. zafarãn – krokas + lot. ol(eum) – aliejus], eterinių aliejų sudėtinė dalis; vart. parfumerijoje. safraninas [lot. safranum < arab.], melsvai raudoni dažai popieriui, medvilnei, vilnoms, šilkui dažyti. sãfra [isp.], Kuboje – cukranendrių nuėmimo sezonas. safòlkai: 1. sunkiųjų kinkomųjų arklių veislė, išvesta Anglijoje, Safolko (Suffolk) grafystėje; stambūs, tvirtos konstitucijos; 2. trumpavilnių avių veislė, išvesta Anglijoje, Safolko (Suffolk) grafystėje. safỹras [gr. sappheiros < hebr. sappir – mėlynas akmuo], mineralas, mėlyna arba žydra, skaidri korundo atmaina, turinti titano ir geležies priemaišų; I klasės brangakmenis; Δ gaminamas ir sintetiniu būdu. sadukėjai [lot. Sadducaeus < gr. Saddukaios < hebr. Saddūki], judaizmo rel. polit. sekta, gyvavusi II a. pr. m. e. – I m. e. a.; priešingai fariziejams, reikalavo griežtai laikytis Biblijos. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai