Vestà, romėnų šeimos židinio deivė.
|
||||
Vestà, romėnų šeimos židinio deivė. verže [pranc. vergé], popierius, turintis į vandenženklius panašų raštą — tinklelį, kurį sudaro dvi susikertančios lygiagrečių linijų poros. vèrzorius [lot. versor — sukėjas], afinorius, pasukantis vektorių stačiu kampu. vertikalùs [lot. verticalis], status, statmenas, sudarantis su horizontalia plokštuma statųjį kampą. vertikãlė, statmuo, statmena tiesė. vertikãlas [lot. verticalis — statmenas], astr. horizontui statmenas didysis dangaus sferos apskritimas, einantis per stebėjimo vietos zenitą. verticiliòz‖ė, Verticilium genties grybų sukeliama bulvinių augalų ir vaismedžių liga; nuo ~ės vysta žolės, džiūsta sumedėję augalai. vertèpas [rus. vertep — užlanda, lindynė], XVIII—XIX a. ukr. liaudies lėlių teatras; vaidinimai buvo rodomi dviaukštėje dėžėje (namelyje); viršuje vykdavo rel. tematikos, apačioje — visuomeninės tematikos spektakliai. vèrteksas [lot. vertex — polius, viršūnė], astr. dangaus sferos taškas, kurio link juda grupė žvaigždžių. versològija [lot. versus — eilėraštis + ↗ …logija], eilėtyra — literatūrologijos šaka, tirianti eilėdarą. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai