rutinà [pranc. routine], ilgą laiką nekitęs (dažnai pasenęs) įprotis arba veiklos būdas; šabloniškumas, sustabarėjimas.
|
||||
rutinà [pranc. routine], ilgą laiką nekitęs (dažnai pasenęs) įprotis arba veiklos būdas; šabloniškumas, sustabarėjimas. rutilas [lot. rutilus – rausvas, gelsvai raudonas], mineralas, titano dioksidas TiO2; titano rūda. rutènis [pagal Rusijos (lot. Ruthenia) pavadinimą], chem. elementas Ru, atom. Nr. 44; metalas. rùstika [lot. rusticus – kaimiškas], pastato išorinės sienos (kai kada jos dalies) apdaila iš rustų arba tinko, imituojančio rustus. rùstas [↗ rustika], keturkampis, grubiai tašytas akmuo su nusklembtais kraštais; vart. išorinių statinio sienų apdailai. rusoizmas, švietimo epochos idėjinė kryptis, pagrįsta pranc. filosofo ir rašytojo Ž. Ž. Ruso (Rousseau; 1712–78) veikalų problematika, idėjomis, jo antrop. teorija (natūralios žmogaus prigimties aukštinimu). rusizmas, žodis arba posakis, paimtas iš rusų kalbos. rusistika, mokslas tiriantis rusų kalbą, literatūrą, tautosaką ir kultūrą. rusistas, rusų kalbos ir literatūros specialistas. rusifikúoti, vykdyti rusifikaciją, rusinti. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai