rubrikúoti, skirstyti rubrikomis.
|
||||
|
rubrikýnas ↗ rubrikatorius (1). rubrikãtorius: 1. susistemintas rubrikų sąrašas; 2. dailininkas, kuris rašydavo rubrikas sen. rankraščiuose. rubrikãcija, knygos suskirstymas pagal tam tikrą sistemą į dalis, skyrius, poskyrius, paragrafus. rùbrika [lot. rubrica – įstatymo antraštė (parašyta raudonais dažais)]: 1. kurios nors klasifikacinės sistemos dalies, skirsnio pavadinimas arba pati dalis, skirsnis, turintis pavadinimą; 2. kūrinio, knygos skyriaus antraštė, kuri senovėje buvo rašoma raudonais dažais; 3. periodinio leidinio vieta, kurioje nuolatos, pastoviai spausdinama tos pačios rūšies informacija. rùblis, Rusijos (iki 1922) ir TSRS piniginis vienetas. rubinas [lot. rubinus < rubeus – raudonas], mineralas, ryškiai raudona, skaidri korundo atmaina, turinti chromo jonų priemaišų; I klasės brangakmenis; vart laikrodžių, kvantinių generatorių ir lazerių gamyboje; gaminamas ir sintetiniu būdu. Rubikòn‖as [pagal Italijos upės Rubikono (lot. Rubico, kilm. Rubiconis), skyrusios Italiją nuo Galijos, kurią Cezaris su savo legionais po ilgo dvejojimo 49 pr. m. e. peržengė ir pradėjo pilietinį karą, vardą], lemtinga riba; peržengti Rubikoną – padaryti lemiamą, nepataisomą sprendimą. rubidis [lot. rubidus – raudonas, tamsiai raudonas], chem. elementas Rb, atom. Nr. 37; metalas.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Chemijos terminai |  Kategorija: R |  Peržiūrėta: 4 |  Nėra komentarų | ruberòidas [lot. ruber – raudonas + gr. eidos – pavidalas], ruloninė stogų dangos ir hidroizoliacinė medžiaga. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai