románti‖škas, ~nis: 1. priklausantis, būdingas romantizmui, turintis romantizmo elementų; 2*. linkęs į svajingumą, fantazijas, svajingas; nuotykingas, nepaprastas, paslaptingas.
|
||||
románti‖škas, ~nis: 1. priklausantis, būdingas romantizmui, turintis romantizmo elementų; 2*. linkęs į svajingumą, fantazijas, svajingas; nuotykingas, nepaprastas, paslaptingas. romántikas: 1. romantizmo srovės šalininkas; 2*. svajotojas, fantastas. romántika [pranc. romantique], nepaprastumas, paslaptingumas, svajingumas. romansèras [isp. romancero], isp. romansų ciklas arba rinkinys. románsas [isp. romance]: 1. nedidelis lyrinio (kai kada sentimentalaus) pobūdžio muz. kūrinys balsui su instrumento pritarimu; 2. daininga instrumentinė muz. pjesė; kartais sudaro sonatinio ciklo dalį; 3. nedidelis lyrinis (ppr. meilės motyvų), strofinės struktūros, dainos pobūdžio eilėraštis. romanizúoti, versti romanais, platinti romanų kalbas ir kultūrą, primesti kurią nors romanų kalbą. romanizmas [lot. Romanus — romėniškas]: 1. XVI a. Nyderlandų dailės (tapybos, grafikos) kryptis; būdinga renesanso tapybos elementai, manieringumas; eklektiškumas; 2. žodis arba posakis, paimtas iš romanų kalbų. romanizãcija, romanų kalbų ir kultūros plitimas arba platinimas. romanistika, mokslas, tiriantis romanų kalbas, literatūrą, tautosaką. romanistas [pranc. romaniste]: 1. romanų autorius; 2. romanų kalbų ir literatūros specialistas arba tas kalbas studijuojantis studentas; 3. romėnų teisės specialistas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai