Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Riūbecalis

riūbecãlis [vok. Rübezahl], germanų mitologinė būtybė — kalnų ir audros dvasia.

Riturnelė

riturnèlė [pranc. retournelle < it. ritornello < ritorno — grįžimas]: 1. instrumentinis dainos arba arijos epizodas (įžanga, intarpas, pabaiga); būdinga kai kurių tautų liaudies dainoms, XVII a. operų, kantatų, oratorijų arijoms; 2. concerto grosso ar instrumentinio koncerto greitųjų dalių išplėtota svarbiausioji tema, atliekama viso orkestro; 3. įžanginė šokio dalis; 4. pranc. šokis; gyvo tempo; buvo paplitęs XVIII a.

Ritualas

rituãlas [lot. ritualis — apeiginis]: 1. nustatyta apeiginių veiksmų tvarka tam tikram rel. aktui atlikti; 2. knyga, kurioje surašyta rel. apeigų tekstai, atlikimo tvarka, pvz., Samaveda, Romėnų Δ; 3. ceremonialas, įprastinės ceremonijos; 4. biol. gyvūnų tarpusavio bendravimo veiksmai.

Ritornelis

ritornèlis [it. ritornello]: 1. vid. amžių it. dainų dvieilis arba trieilis refrenas; nuo XVII a. — muz. refrenas tarp vokalinės partijos dalių; 2. meilės arba juokaujamo turinio eilėraštis, sudarytas iš trieilių, kurių I eilutė trumpesnė už kitas 2 ir surimuota su trečiąja; buvo paplitęs vid. amžių ir renesanso it. ir pranc. poezijoje.

Ritonas

ritònas [gr. rhyton < rhytos — tekantis], senovinis ragas su žmogaus arba gyvūno galvos pavidalo galu; vart. vynui gerti.

Ritminis

ritminis, ritmiškas, susijęs su ritmu, turintis ritmą.

Ritmingas

ritmingas, tolygus, taisyklingo ritmo.

Ritmika

ritmika [gr. rhythmikos — tolyginis], muzikos, poezijos kūrinio ar kūrinių grupės ritmo savybių visuma ir jas tirianti muzikologijos arba eilėtyros šaka.

Ritmas

ritmas [gr. rhytmos — darnumas, proporcingumas], reiškinio, proceso tolydinis skaidymasis į laiko atžvilgiu tarpusavyje susijusius vienetus: 1. tam tikra žodžių, frazių, sakinių kaita, susijusi su jų prasme ir fiziologinėmis kalbėjimo galimybėmis, grožinėje literatūroje — ir su estetine jų paskirtimi; 2. muz. kūrinio garsų trukmės santykiai; melodijos (ar daugiabalsio muz. kūrinio fragmento) garsų trukmės (ritminių verčių) seka; 3. kiekvienas tolygus pasikartojimas, kaitaliojimasis, pvz., judesių Δ.

Riteriškas

riteriškas [↗ riteris], kilnus, taurus, kilniaširdis; mandagus.