riūbecãlis [vok. Rübezahl], germanų mitologinė būtybė — kalnų ir audros dvasia.
|
||||
riūbecãlis [vok. Rübezahl], germanų mitologinė būtybė — kalnų ir audros dvasia. riturnèlė [pranc. retournelle < it. ritornello < ritorno — grįžimas]: 1. instrumentinis dainos arba arijos epizodas (įžanga, intarpas, pabaiga); būdinga kai kurių tautų liaudies dainoms, XVII a. operų, kantatų, oratorijų arijoms; 2. concerto grosso ar instrumentinio koncerto greitųjų dalių išplėtota svarbiausioji tema, atliekama viso orkestro; 3. įžanginė šokio dalis; 4. pranc. šokis; gyvo tempo; buvo paplitęs XVIII a. rituãlas [lot. ritualis — apeiginis]: 1. nustatyta apeiginių veiksmų tvarka tam tikram rel. aktui atlikti; 2. knyga, kurioje surašyta rel. apeigų tekstai, atlikimo tvarka, pvz., Samaveda, Romėnų Δ; 3. ceremonialas, įprastinės ceremonijos; 4. biol. gyvūnų tarpusavio bendravimo veiksmai. ritornèlis [it. ritornello]: 1. vid. amžių it. dainų dvieilis arba trieilis refrenas; nuo XVII a. — muz. refrenas tarp vokalinės partijos dalių; 2. meilės arba juokaujamo turinio eilėraštis, sudarytas iš trieilių, kurių I eilutė trumpesnė už kitas 2 ir surimuota su trečiąja; buvo paplitęs vid. amžių ir renesanso it. ir pranc. poezijoje. ritònas [gr. rhyton < rhytos — tekantis], senovinis ragas su žmogaus arba gyvūno galvos pavidalo galu; vart. vynui gerti. ritminis, ritmiškas, susijęs su ritmu, turintis ritmą. ritmingas, tolygus, taisyklingo ritmo. ritmika [gr. rhythmikos — tolyginis], muzikos, poezijos kūrinio ar kūrinių grupės ritmo savybių visuma ir jas tirianti muzikologijos arba eilėtyros šaka. ritmas [gr. rhytmos — darnumas, proporcingumas], reiškinio, proceso tolydinis skaidymasis į laiko atžvilgiu tarpusavyje susijusius vienetus: 1. tam tikra žodžių, frazių, sakinių kaita, susijusi su jų prasme ir fiziologinėmis kalbėjimo galimybėmis, grožinėje literatūroje — ir su estetine jų paskirtimi; 2. muz. kūrinio garsų trukmės santykiai; melodijos (ar daugiabalsio muz. kūrinio fragmento) garsų trukmės (ritminių verčių) seka; 3. kiekvienas tolygus pasikartojimas, kaitaliojimasis, pvz., judesių Δ. riteriškas [↗ riteris], kilnus, taurus, kilniaširdis; mandagus. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai