riteris [vok. Ritter < sen. vok. riter — raitelis]: 1. feodalinėje Europoje — asmuo, priklausantis kariniam bajorų luomui; 2*. drąsus, pasiaukojantis, kilnus žmogus.
|
||||
riteris [vok. Ritter < sen. vok. riter — raitelis]: 1. feodalinėje Europoje — asmuo, priklausantis kariniam bajorų luomui; 2*. drąsus, pasiaukojantis, kilnus žmogus. ritenuto [it. santūriai, lėčiau], muz. iš karto, tuoj pat sulėtinant tempą. ritas [lot. ritus]: 1. nustatytas rel. apeigų atlikimo būdas; 2. kulto veiksmas, pvz., gestas, ritualinis šokis. ritardando [it. delsiant, lėtinant], muz. tolygiai lėtinant. rità [< skr.], vedizme — visatos tvarka; pirmykščiuose tikėjimuose — jėga, valdanti kosmosą. rištà [tadž. siūlas]: 1. apvalioji kirmėlė Dracunculus medinensis; gyvena tropinio ir subtropinio klimato šalyse, parazituoja po žmogaus oda ir sukelia drakunkuliozę; 2. ↗ drakunkuliozė. risordžimeñtas [it. risorgimento — atgimimas], XVIII a. pabaigos—XIX a. II pusės Italijos nacionalinio išsivadavimo judėjimas. risoluto [sk. rizoliuto; it.], muz. ryžtingai, drąsiai. rislingas [vok. Riesling], baltas sausasis vynas, gaminamas iš rislingo veislės vynuogių. risbèrma [ol. rijsberm], upės vagos dugno sustiprinimas žemutiniame užtvankos arba kito patvenkiančio hidrotechninio įrenginio bjefe tėkmės greičiui sumažinti. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai