|
-> recèptas [lot. receptum — kas gauta]: 1. rašytinis gydytojo nurodymas, pagal kurį vaistinė paruošia ir išduoda vaistus, o ligonis juos vartoja nurodytu būdu; 2. aprašymas, nurodymas, iš ko ir kaip pagaminti valgį, mišinį; 3*. nurodymas, patarimas, kaip veikti vienu ar kitu atveju.
receptãras, vaistinės darbuotojas, priimantis vaistų užsakymus pagal gydytojų receptus.
recepisà [lot. recepisse < recipio — gaunu], prekių gavimo pakvitavimas.
recèpcija [lot. receptio — priėmimas]: 1. kurių nors praeities visuomenės sociologinių ir kultūrinių formų perėmimas ir pritaikymas vėlesnėje visuomenėje, pvz., romėnų teisės Δ burž. šalyse; 2. fiziol. dirgiklių energijos priėmimas ir pavertimas nerviniu impulsu.
-> recenzúoti [lot. recensere — įvertinti], rašyti, skelbti recenziją.
receñzija [lot. recensio — įvertinimas], kritinis ir aiškinamasis naujo literatūros, mokslo, muzikos kūrinio, spektaklio, filmo ar dailės parodos įvertinimas, ppr. skelbiamas periodiniame leidinyje arba per radiją, televiziją.
recenzeñtas, recenzijos autorius.
receñtinis [lot. recens (kilm. recentis) — tik ką įvykęs], biol. dabartinis arba visai neseniai buvęs, pvz., ~ė fauna, ~ė flora.
rèbusas [lot. res (dgs. įnag. rebus) — daiktas], galvosūkis, sudarytas iš piešinėlių ir kt. ženklų.
-> rebòrda [pranc. rebord — briauna], antbriaunis — iškilusi ratlankio arba skriemulio dalis, kuri neleidžia lynui nuslysti nuo skriemulio arba apsaugo ratą, kad nenueitų nuo bėgio.
|
|
Naujausi komentarai