Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Veliarizuotas

veliarizúot‖as [↗ veliarizacija], lingv. paveiktas veliarizacijos; ~i (kietieji) priebalsiai priešinami palatalizuotiems ir sudaro su jais fonemų poras.

Veliarizacija

veliarizãcija [lot. velaria — minkštojo gomurio], priebalsių kietinimas, kurį sukelia liežuvio nugarėlės užpakalinės dalies pakilimas prie minkštojo gomurio.

Veliarinis

veliãrin‖is [lot. velaris — minkštojo gomurio], lingv. ~iai priebalsiai — liežuvio užpakaliniai priebalsiai, pvz., „k”, „g”, „ch”, „h”.

Velenas

velènas [pranc. vélin], geriausia pergamento rūšis, išdirbta iš veršelio odos.

Velbotas

vèlbotas [angl. whale-boat — banginių medžiojimo laivas], jūrinė irklinė arba burinė valtis su smailu priekiu ir galu.

Velariumas

velãriumas [lot. velarium], sen. Romos teatre — sulankstoma amfiteatro stoginė; saugojo žiūrovus nuo saulės ir lietaus.

Vektorius

vèktorius [lot. vector — vežėjas, nešėjas], dydis, kuris nusakomas skaitine reikšme ir kryptimi, pvz., jėga, greitis; tam tikros krypties tiesės atkarpa.

Vektonas

vektònas [angl. vecton], vektorinė dalelė, pvz., vektorinis bozonas, lemiantis elementariųjų dalelių silpnąją sąveiką.

Vekselis

vèksel‖is [vok. Wechsel], įstatymo nustatyta forma surašytas dokumentas, duodantis teisę vienam asmeniui (~io gavėjui) reikalauti iš kt. asmens (~io davėjo) sumokėti vekselyje nurodytą sumą tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje.

Veismanizmas

veismanizmas, vok. biologo A. Veismano (Weismann; 1834—1914) vardu pavadinta paveldimumo ir gyvosios gamtos evoliucijos teorija.