Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Realinti

reãlinti, daryti realų.

Realinis

reãlin‖is [↗ realybė], susijęs su praktika, artimas jos poreikiams, pvz., ~ė gimnazija — vidurinė bendrojo lavinimo mokykla su sustiprintu gamtos mokslų, matematikos ir naujųjų kalbų dėstymu (klasikinėje gimnazijoje daugiausia dėmesio buvo skiriama senųjų kalbų mokymui).

Realija

reãlija [↗ realybė], realiai egzistuojantis, tikras daiktas; faktas; duomenys apie daiktus.

Realybė

realýbė [lot. realis — daiktiškas, tikras], visa, kas objektyviai egzistuoja ir kaip visuomenės praktinės veiklos objektas atsispindi istoriniame pažinimo procese; tikrovė.

Realgaras

realgãras [pranc. réalgar < arab. rahdž al gār — iškasamas smėlis], mineralas, arseno sulfidas AsS; žaliava arsenui ir jo junginiams gauti.

Realas

reãlas [isp. real < lot. regalis — karališkas], Ispanijos ir Portugalijos XVI—XIX a. moneta (dažn. sidabrinė).

Reaktorius

reãktorius [↗ re… + lot. actor — veikiantysis]: 1. fiz. (branduolinis Δ) —įrenginys, kuriame vyksta valdomoji sunkiųjų elementų branduolių dalijimosi arba lengvųjų elementų branduolių jungimosi (sintezės) reakcija; 2. chem. aparatas, kuriame vyksta chem. reakcija.

Reaktoplastikas

reaktoplãstikas, termoreaktyvusis plastikas, kuris kaitinamas suminkštėja, o ataušęs sukietėja negrįžtamai.

Reaktologija

reaktològija [↗ reakcija + ↗ …logija], tarybinė psichologijos kryptis, psichinius reiškinius aiškinusi organizmo reakcijų dinamika; kūrėjas K. Kornilovas.

Reaktyvus

reaktyvùs [↗ re… + ↗ aktyvus]: 1. atoveikinis, susijęs su judėjimu, kurį sukelia atoveikio jėga, ppr. dujų srovės atatranka, pvz., reaktyvusis, arba reaktyvinis, variklis, reaktyvusis judėjimas; 2. sukeliamas kokio nors reiškinio, vyksmo, vykstantis, atsirandantis kartu su tuo reiškiniu; 3. sugebantis reaguoti į išorės poveikius, atsirandantis kaip atsakas į išorės poveikį.