reãlinti, daryti realų.
|
||||
reãlinti, daryti realų. reãlin‖is [↗ realybė], susijęs su praktika, artimas jos poreikiams, pvz., ~ė gimnazija — vidurinė bendrojo lavinimo mokykla su sustiprintu gamtos mokslų, matematikos ir naujųjų kalbų dėstymu (klasikinėje gimnazijoje daugiausia dėmesio buvo skiriama senųjų kalbų mokymui). reãlija [↗ realybė], realiai egzistuojantis, tikras daiktas; faktas; duomenys apie daiktus. realýbė [lot. realis — daiktiškas, tikras], visa, kas objektyviai egzistuoja ir kaip visuomenės praktinės veiklos objektas atsispindi istoriniame pažinimo procese; tikrovė. realgãras [pranc. réalgar < arab. rahdž al gār — iškasamas smėlis], mineralas, arseno sulfidas AsS; žaliava arsenui ir jo junginiams gauti. reãlas [isp. real < lot. regalis — karališkas], Ispanijos ir Portugalijos XVI—XIX a. moneta (dažn. sidabrinė). reãktorius [↗ re… + lot. actor — veikiantysis]: 1. fiz. (branduolinis Δ) —įrenginys, kuriame vyksta valdomoji sunkiųjų elementų branduolių dalijimosi arba lengvųjų elementų branduolių jungimosi (sintezės) reakcija; 2. chem. aparatas, kuriame vyksta chem. reakcija. reaktoplãstikas, termoreaktyvusis plastikas, kuris kaitinamas suminkštėja, o ataušęs sukietėja negrįžtamai. reaktològija [↗ reakcija + ↗ …logija], tarybinė psichologijos kryptis, psichinius reiškinius aiškinusi organizmo reakcijų dinamika; kūrėjas K. Kornilovas. reaktyvùs [↗ re… + ↗ aktyvus]: 1. atoveikinis, susijęs su judėjimu, kurį sukelia atoveikio jėga, ppr. dujų srovės atatranka, pvz., reaktyvusis, arba reaktyvinis, variklis, reaktyvusis judėjimas; 2. sukeliamas kokio nors reiškinio, vyksmo, vykstantis, atsirandantis kartu su tuo reiškiniu; 3. sugebantis reaguoti į išorės poveikius, atsirandantis kaip atsakas į išorės poveikį. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai