Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Veimutė

vemutė [angl. weymouth (pine); pagal T. Veimuto (Weymouth) pavardę], veimutinė pušis — pušis Pinus strobus; turi ilgus spyglius; kilusi iš Š. Amerikos.

Veigelė

veigèlė [pagal vok. gydytojo K. fon Veigelio (von Weigel) pavardę], lapuotis dekoratyvinis krūmas Weigela; kilęs iš Š. r. Azijos ir Š. Amerikos.

Vegetuoti

vegetúoti [vok. vegetieren < lot. vegetare]: 1. augti, gyventi (apie augalus); 2. gyventi be didelių tikslų; gyvalioti.

Vegetatyvinis

vegetatỹvinis [lot. vegetativus] ↗ vegetacinis.

Vegetarizmas

vegetarizmas, maitinimosi vien tik augaliniu maistu sistema.

Vegetaras

vegetãras [angl. vegetarian < lot. vegetarius — augalinis], žmogus, kuris maitinasi augaliniu maistu ir nevalgo mėsos.

Vegetacinis

vegetãcinis, susijęs su organizmų (ypač augalų) augimu, gyvavimu, medžiagų apykaita.

Vegetacija

vegetãcija [lot. vegetatio — atgijimas, išaugimas]: 1. augalo augimas, aktyvios gyvybinės veiklos reiškimasis; 2. augalo augimo laikas nuo sėklų pasėjimo (gumbų, svogūnų pasodinimo) iki augalo (arba jo organų) tinkamumo vartoti; 3. med. audinių išvešėjimas.

Veduta

vedùta [it. vaizdas], peizažo rūšis; dailės (dažn. tapybos ir grafikos) kūrinys, vaizduojantis miestą, jo fragmentą ar atskirus pastatus.

Vedos

vèdos [skr. vēda — žinojimas; šventi tekstai], seniausieji indų raštijos tekstų rinkiniai, sudaryti iš eiliuotų ir prozinių, religinių ir pasaulietinių tekstų (tikėjimo tiesų, apeigų ir papročių aprašymų, giesmių, teol. ir filos. traktatų).