purinas [lot. purus — švarus], turintis azoto org. junginys; nukleino rūgščių, alkaloidų, vitaminų, antibiotikų komponentas; bespalviai kristalai.
|
||||
purinas [lot. purus — švarus], turintis azoto org. junginys; nukleino rūgščių, alkaloidų, vitaminų, antibiotikų komponentas; bespalviai kristalai. purgènas, vidurių paleidžiamasis vaistas. pupinizãcija [pagal JAV fiziko M. Pupino (Pupin) pavardę], el. grandinės (telefono kabelio, laidinės orinės ryšio linijos) induktyvumo didinimas, tam tikrais tarpais nuosekliai į ją įjungiant induktyvumo rites. pùnšas [angl. punch], tonizuojantis alkoholinis gėrimas, gaminamas iš spirituotų sulčių ir morsų, rektifikuoto spirito, prieskoninių ir aromatinių trauktinių, vyno, konjako, eterinių aliejų. punsònas [pranc. poinçon]: 1. plieninis kalto pavidalo dailininko įrankis su įv. formų galu (smailiu, buku, apvaliu, plokščiu, kampuotu); 2. ↗ puansonas (2). punktualùs [lot. punctualis < punctum – taškas], labai tiksliai laiku ką darantis. punktuãcija [lot. punctuatio < punctum — taškas], lingv. skyryba; skyrybos ženklų žymėjimas rašte. punktỹras [vok. punktieren — nužymėti taškais], linija iš arti vienas kito esančių taškų (……..) arba brūkšnelių (—————–). pùnktas [lot. punctum — taškas]: 1. svarbi arba išsiskirianti kuriuo nors požiūriu vieta; 2. vieta, patalpa, skirta spec. darbams; 3. teksto (ypač teisės dokumento, instrukcijos, sutarties) skyrius, paragrafas; 4. spaustuvinių matų sistemos ilgio vienetas, lygus 0,3759 mm. pùnkcija [lot. punctio — įdūrimas], med. kūno ertmės sienos, sąnario, gyslos, organo ar audinio pradūrimas gydymo tikslu arba ligai diagnozuoti. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai