|
-> valdeñs‖ai [lot. valdenses; pagal Liono pirklio P. Valdo (pranc. Valdo arba Valdés) pavardę], rel. sekta, atsiradusi Prancūzijos pietuose XII a. pabaigoje; propagavo asketizmą, evangelišką gyvenimą ir rel. apeigų paprastumą; kai kurios ~ų bendruomenės (ypač Italijoje) išliko ir XX a.; Liono varguoliai.
valcúoti: 1. apdirbti spaudimu, leidžiant tarp 2 sukamų velenų; 2. malti grūdus valcais.
válcai [vok. Walze — velenas]: 1. valcavimo staklyno darbo įrankis, deformavimu suteikiantis ruošiniui tam tikrą formą ir matmenis; 2. mašina, apdirbamą medžiagą praleidžianti tarp sukamų velenų, pvz., malimo Δ, korių gaminimo Δ.
vakuumètras [↗ vakuumas + ↗ …metras], vakuuminis manometras, prietaisas dujų (vakuumo) slėgiui matuoti.
-> vakuumekstrãkcija [↗ vakuumas + ↗ ekstrakcija], med. vaisiaus išėmimo spec. aparatu — vakuumekstraktoriumi — operacija.
vãkuumas [lot. vacuum — tuštuma]: 1. tuštuma; 2. fiz. erdvė, kurioje dujų slėgis daug mažesnis už atmosferos slėgį; 3. kvantinėje lauko teorijoje — dalelių lauko mažiausios energijos būsena.
vakúoti [lot. vacuus — tuščias], būti laisvam, neužimtam, pvz., vietai, etatui.
vakuõlės [lot. vacuus — tuščias], augalų ir gyvūnų ląstelių citoplazmoje esančios ertmės su ląstelių sultimis; atlieka virškinimo, šalinimo ir kt. funkcijas.
vakondà [< indėnų k.], indėnų tikėjimuose — antgamtinė nemateriali jėga, slypinti kiekviename žmoguje, daikte, gamtos reiškinyje.
-> vãkfas [arab. vakf], musulmonų šalyse — turtas (daugiausia žemė), valstybės arba privataus asmens paskirtas religiniams arba labdarybės reikalams; sudarė musulmonų dvasininkijos įtakos ek. pagrindą.
|
|
Naujausi komentarai