vãchmistras [vok. Wachtmeister], kai kurių Europos šalių kariuomenės ir žandarmerijos (policijos) puskarininkio laipsnis ir pareigybė (nuo XVIII a. iki II pasaulinio karo).
|
||||
vãchmistras [vok. Wachtmeister], kai kurių Europos šalių kariuomenės ir žandarmerijos (policijos) puskarininkio laipsnis ir pareigybė (nuo XVIII a. iki II pasaulinio karo). va banque [sk. va bank; pranc.], lošiant kortomis — lošimas iš visų pinigų, esančių banke, iš viso banko. uzurpúoti [lot. usurpare], užgrobti valdžią arba pasisavinti svetimas teises. uzurpãtorius [lot. usurpator], asmuo, užgrobęs valdžią arba pasisavinęs svetimas teises. uzurpãcija [lot. usurpatio — naudojimas], prievartinis valdžios užgrobimas arba svetimų teisių pasisavinimas. uzufrùktas [lot. usufructus < usus — naudojimas + fructus — vaisius, pajamos], teisė iki gyvos galvos naudotis svetimu turtu ir pajamomis iš jo, jo paties iš esmės nekeičiant; praktikuota sen. Romoje ir V. Europos šalyse. uzánsas [pranc. usance < lot. usus — paprotys], prek. paprotys, kai kuriais atvejais standartizuojantis sutarties sąlygas. uvuliãrinis [lot. uvula — liežuvėlis], liežuvėlinis, pvz., Δ priebalsis; jį tariant, virpa minkštojo gomurio tęsinys, vad. liežuvėlis. uviòlinis [lot. u(ltra) — toliau, už + viola— violetinė spalva], praleidžiantis ultravioletinį spinduliavimą. uvertiūrà [pranc. ouverture — pradžia]: 1. orkestrinė muz. kūrinio, scenos veikalo ar kino filmo įžanga; 2. savarankiškas (dažnai sonatos formos) orkestrinis muz. kūrinys, pvz., koncertinė Δ. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai