utilizãcija [pranc. utilisation < lot. utilis — naudingas], ko nors iki tol nenaudingo (beverčio, nereikalingo) panaudojimas.
|
||||
utilizãcija [pranc. utilisation < lot. utilis — naudingas], ko nors iki tol nenaudingo (beverčio, nereikalingo) panaudojimas. utilitarizmas [pranc. utilitarisme < lot. utilitas]: 1. etikos teorija, teigiamas poelgio pasekmes laikanti jo dorumo kriterijumi; 2*. siekimas iš visko gauti naudos, siauras praktiškumas. utilitaristas, žmogus, kuris viską vertina praktiniu požiūriu. utilitãrinis [pranc. utilitaire < lot. utilitas — nauda]: 1. praktinis, praktiškas, naudingas; 2. taikomasis. utà [< jap.], jap. lyrikos žanras, kitaip ↗ tanka. urùbas, didelis plėšrus paukštis Coragyps atratus; gyvena Amerikoje, išskyrus š. dalį; snapas plonas, ilgas; minta dažn. dvėseliena. urtikãrija [< lot. urtica — dilgėlė], dilgėlinė liga, kuriai būdingas odos išbėrimas greitai atsirandančiomis ir išnykstančiomis ruplėmis. ursidai [lot. ursus — lokys], lokiai Ursidae. urotropinas [↗ uro… + gr. tropos — posūkis, kryptis], vaistinis preparatas; vart. kaip dezinfekuojanti priemonė šlapimo takų uždegimui, meningitui ir kai kurioms kt. ligoms gydyti. urostilis [gr. ūra — uodega + stylos — ramstis, stulpas], varlių uodeginės dalies ilgas kaulas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai