unitãrinis [pranc. unitaire < lot. unitas — vienybė, vienovė], vieningas, suvienytas, sudarantis vientisą visumą.
|
||||
unitãrinis [pranc. unitaire < lot. unitas — vienybė, vienovė], vieningas, suvienytas, sudarantis vientisą visumą. unitai [↗ unija], bažnytinės unijos šalininkai. unisònas [it. unisono — vienu balsu]: 1. dviejų ar daugiau vienodo aukščio muz. garsų sąskambis; vokalinio arba instrumentinio kūrinio tos pačios melodinės linijos atlikimas grynosios primos intervalu; 2. dviejų garso šaltinių virpesių dažnių lygybė. uniremà, irklinis bedenis karo laivas su 1 eile irklų; naudota sen. Graikijoje, Finikijoje, Kartaginoje, Romoje. unipòlin‖is [↗ uni… + ↗ polius], el. vienpolis, pvz., ~ė indukcija, ~ė el. mašina. uninominãlin‖is [↗ uni…+ lot. nominalis — vardinis, vardo], vieno kandidato, pvz., burž. šalių ~ė apygarda (rinkimų apygarda, kurioje renkamas 1 deputatas). ùnikumas [lot. unicum], vienintelis išlikęs kurios nors rūšies daiktas; didelė retenybė. unikalùs [lot.], vienintelis kurios nors rūšies, labai retas, nepaprastas, ypatingas. ùnija [lot. unio — susivienijimas, sąjunga]: 1. monarchinių valstybių susivienijimas; 2. bažn. regioninis skirtingų bažnyčių susivienijimas, pvz., katalikų ir stačiatikių Δ. unifòrma [pranc. uniforme < lot. uniformis — vienodas], vienos formos (vienodo sukirpimo), skiriamaisiais ženklais dekoruoti drabužiai, nustatyti įv. kategorijų asmenims (kariškiams, milicininkams, mokiniams). |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai