zootèchnija ↗ zootechnika.
|
||||
zootèchnija ↗ zootechnika. zoosporángė [↗ zoo… + ↗ sporangė], žemesniųjų augalų organas (sporangė), kuriame susidaro zoosporos. zoosporà [↗ zoo… + gr. spora — sėkla], žemesniųjų augalų spora, turinti žiuželius ir galinti aktyviai judėti vandenyje. zoopsichològija [↗ zoo…+ ↗ psichologija], mokslas, tiriantis gyvūnų elgseną. zooplãstika [↗ zoo… + ↗ plastika], plastinės chirurgijos metodas: organams ir audiniams atkurti naud. gyvūno audiniai. zooplanktònas [↗ zoo… + gr. planktonas], jūrų arba gėlųjų vandenų gyvūnų, kuriuos nešioja vandens srovės, visuma. zoonòzės [↗ zoo… + gr. nosos — liga] ↗ antropozoonozės. zoomorfizmas [↗ zoo… + gr. morphē — pavidalas, forma], dvasių ir dievų vaizdavimas žvėrių, gyvulių pavidalu. zoomòrfinis: l. susijęs su ↗ zoomorfizmu; 2. gyvūno pavidalo, pvz., Δ indas. zoològija [↗ zoo… + ↗ …logija], mokslas apie gyvūnus. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai