Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Triviumas

trìviumas [lot. trivium — trijų kelių sankryža], vid. amžių mokyklos mokomųjų dalykų ciklas, kurį sudarė gramatika, retorika ir dialektika.

Trivialus

trivialùs [lot. trivialis — paprastas]: 1. banalus, lėkštas, nuvalkiotas, neoriginalus; 2. šlykštus, bjaurus.

Triumviratas

triumvirãtas [lot. triumviratus ↗ triumvirai]: 1. sen. Romos 3 asmenų kolegija, išrinkta arba paskirta atlikti kokį nors reikalą; 2. sen. Romos 3 polit. veikėjų, karvedžių sąjunga valdžiai užgrobti, valdyti; 3*. 3 asmenų sąjunga, bendradarbiavimas.

Triumvirai

triumvìrai [lot. triumviri < tres (kilm. trium) — trys + vir — vyras], sen. Romos triumvirato nariai.

Triumo

triumò [pranc. trumeau]: 1. dekoruotas tarpas tarp langų, tarplangė; 2. aukštas pastatomas (tarp langų arba tarp durų) veidrodis.

Triumfuoti

triumfúoti [lot. triumphare]: 1. džiūgauti laimėjus, švęsti pergalę; 2. visiškai nugalėti, įsivyrauti, paimti viršų.

Triumfinis

triùmfinis [↗ triumfas], iškilmingas, pergalingas, džiūgaujantis.

Triumfatorius

triumfãtorius [lot. triumphator]: 1. sen. Romos karvedys nugalėtojas, sutinkamas su triumfu; 2*. žmogus, džiūgaujantis dėl pergalės, švenčiantis pergalę, triumfuojantis.

Triumfas

triùmfas [lot. triumphus]: 1. iškilmingas sen. Romos karvedžio nugalėtojo įžengimas į sostinę; 2*. didelis pasisekimas, šlovė, svarbi pergalė; iškilmės pergalės, didelės sėkmės proga.

Triumfalinis

triumfãlinis [lot. triumphalis] ↗ triumfinis.