Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Trisekcija

trisèkcija [↗ tri… + lot. secio — pjovimas], mat. dalijimas į 3 lygias dalis; kampo Δ — klasikinis brėžimo uždavinys, neišsprendžiamas skriestuvu ir liniuote.

Trirema

triremà [lot. triremis — triirklis], sen. irklinis karo laivas su trimis aukštais irklų, išdėstytų šachmatų tvarka.

Triptofanas

triptofãnas, žmogui ir daugumai gyvūnų nepakeičiama aminorūgštis, daugelio baltymų komponentas.

Triptikas

triptikas [gr. triptychos — trigubai sudėtas]: 1. viršutinė altoriaus dalis iš 3 paveikslų; 2. tapybos, grafikos ar skulptūros kompozicija iš 3 dalių arba 3 kompozicijos, susijusios tema, idėja, siužetu.

Triptanas

triptãnas, org. junginys (CH3)3CCH(CH3)2; takus kamparo kvapo skystis; benzino priedas.

Tripsinas

tripsinas [gr. thrypsis — praskiedimas], hidrolazių klasės fermentas, skaidantis baltymus ir kai kuriuos esterius; vart. medicinoje.

Tripsai

tripsai [gr. thrips (vns.)], vabzdžiai Thysanoptera; kenkia ž.ū. augalams, platina augalų ligas.

Triploidas

triplòidas [↗ tri… + ↗ (ha)ploidas], organizmas, kurio ląstelių branduoliuose yra trigubas chromosomų skaičius.

Tripletas

triplètas [pranc. tripler — trigubinti]: 1. sistema, sudaryta iš 3 dalių, pvz., trilypė spektro linija, sudėtingas 3 dalių lęšis; 2. trečias kokio nors daikto egzempliorius.

Tripleksas

tripleksas [lot. triplex — trigubas]: 1. beskeveldris stiklas, pagamintas iš 2 stiklo lakštų ir jungiamojo klijų arba polimero sluoksnio; 2. poligr. nespalvoto toninio originalo spausdinimas trejopais dažais iš 3 rastrinių klišių.