Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Trinitrofenolis

trinitrofenòlis, org. junginys; geltoni kristalai; buvo vart. kaip dažai ir sprogstamoji medžiaga.

Trinitoriai

trinitor‖iai [lot. trinitas — trejybė], Šv. trejybės ordinas — katalikų vienuolių ordinas, įkurtas 1198 Prancūzijoje; svarbiausias ~ių tikslas buvo išpirkti iš musulmonų belaisvius krikščionis; dabar užsiima misijų veikla.

Trimurtis

trimùrtis [

Trimestras

trimèstras [lot. trime(n)stris — trimėnesinis], kai kurių bendrojo lavinimo vidurinių, aukštųjų mokyklų mokslo metų dalis (3 mėnesiai).

Trimeris

trimeris [angl. trimmer < trim — sutvarkyti]: 1. mažos kintamosios talpos kondensatorius; vart. radiotechnikos įrenginių rezonansiniams virpesių kontūrams paderinti; 2. judama krovimo mašina, galinti krovinius numesti j šalį 10—15 m; 3. kelis diskinius pjūklus turinčios staklės lentoms skersai pjauti; 4. skraidymo aparato pagalbinis vairas, įtaisytas už pagr. vairų ir atlenkiamas jiems priešinga kryptimi.

Trimaranas

trimarãnas [↗ tri… + ↗ (kata)maranas]: 1. motorlaivis iš 3 korpusų, sujungtų vienu deniu; 2. kateris su 3 kiliais; 3. siauras burlaivis su plūdėmis iš šonų stovumui padidinti.

Trilonas

trilònas, org. junginys; chem. ir fot. reagentas; vandens minkštiklis.

Trilogija

trilògija [gr. trilogia], kūrintų ciklas — 3 tematiškai ir kompoziciškai susiję (dažnai turintys ir bendrą pavadinimą) vieno autoriaus romanai, dramos, filmai, kurių kiekvienas gali būti traktuojamas ir kaip savarankiškas kūrinys.

Trilobitai

trilobitai [gr. trilobos — trijų segmentų], primityviausieji iškastiniai nariuotakojai gyvūnai Trilobita, gyvenę jūrose nuo ankstyvojo kambro iki permo periodo vidurio; kūną gaubė šarvas.

Trilitai

trilitai [↗ tri… + gr. lithos — akmuo], statiniai iš 3 akmenų; 2 jų pastatyti vertikaliai, trečias uždėtas ant jų gulsčiai; statyti daugiausia neolite, t.p. žalvario amžiaus pradžioje; manoma, kad Δ buvę sakralinio pobūdžio.