Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Trigonometrija

trigonomètrija [gr. trigōnon — trikampis + ↗ …metrija], mokslas, tiriantis trikampio kraštinių ir kampų sąryšius, trikampių sprendimą.

Trigonocefalija

trigonocefãlija [gr. trigōnon — trikampis + ↗ …cefalija], trikampė žmogaus galva; atsiranda, per anksti suaugus kaktos siūlei.

Triglifas

triglifas [gr. triglyphon < ↗ tri… + glyphis — įpjova], archit. dorėninio orderio frizo dalis: keturkampė plokštė su 2 arba 3 vertikaliais grioveliais.

Trigeris

trigeris [angl. trigger — spragtukas (ginklo) gaidukas], elektroninis, pneumatinis arba hidraulinis įtaisas, galintis nuolat būti vienoje iš 2 stabilių pusiausvyros būsenų ir peršokantis iš vienos būsenos į kitą, tik paveikus išoriniam signalui; vart. kaip atminties ląstelė skaičiavimo technikoje, automatikos įrenginiuose.

Trigatronas

trigatrònas [↗ trigeris + ↗ (elek)tronas], trijų elektrodų dujinio išlydžio lempa, vart. kaip el. impulsų sudarymo įrenginių perjungiklis.

Triga

trigà [lot.], sen. graikų ir romėnų skulptūra, vaizduojanti trejetą arklių, pakinkytų į dviratį vežimą.

Triftongas

triftòngas [↗ tri… + gr. phthongos — garsas], tribalsis — 3 balsių junginys 1 skiemenyje.

Triforijus

trifòrijus [lot. triforium < ↗ tri… lot. foris — durys]: 1. bazilikinių bažnyčių išilginė II aukšto galerija; 2. 3 arkų, paremtų kolonomis arba stulpais, anga.

Trienalė

trienãlė [if. triennale — trimetis], meno (dažn. dailės) paroda (arba festivalis), rengiama kas treji metai.

Triedras

trièdras [↗ tri… + gr. hedra — pagrindas, paviršius, šonas], trijų vektorių, išeinančių iš vieno taško ir nesančių vienoje plokštumoje, sistema.