zoobeñtosas [↗ zoo… + ↗ bentosas], vandenų dugno gyvūnija.
|
||||
|
zooantroponòzės [↗ zoo… + gr. anthrōpos — žmogus + nosos — liga], ligos, kitaip ↗ antropozoonozės. zoo… [gr. zóon — gyvūnas], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su gyvūnais. zòng‖as [angl. song — daina], kabareto arba gatvės dainelė, turinti kritikos elementų; kai kada ~ų būna dramos teatro spektakliuose. zondúoti [pranc. sonder]: 1. tirti, veikti zondu; 2. bandyti atsargiai iš anksto sužinoti kieno nors nuomonę, ketinimus. zòndas [pranc. sonde], prietaisas, aparatas pasiekti toliau, giliau esančią tyrimo, veiksmo vietą, tiriamąjį, veikiamąjį objektą: 1. med. instrumentas, vart. organų kanalams praplėsti, tiriamam skysčiui iš jų ištraukti; 2. įtaisas fiz. dydžių vertėms kurioje nors vietoje matuoti, pvz., akustinis Δ (įtaisas, susidedantis iš bangolaidžio ir garso imtuvo, garso slėgiui matuoti kuriame nors garso lauko taške); 3. meteor. guminė pūslė, pripildyta lengvų dujų, iškelianti aukštyn atmosferos tyrimo aparatą; 4. prietaisas giliesiems uolienų sluoksniams tirti ir pavyzdžiams imti.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Fizikos terminai, Medicininiai terminai, Meteorologijos terminai |  Kategorija: Z |  Peržiūrėta: 71 |  Nėra komentarų | zonà [gr. zōnē — juosta]: 1. mat. rutulio paviršiaus juosta, esanti tarp 2 lygiagrečių apskritimų; 2. geogr. žemynų skirstymo terit. vienetas — geogr. juostos dalis, sąlygojama šilumos ir drėgmės derinio; 3. tam tikras plotas, rajonas, turintis adm., geogr. ar kt. bendrybių, pvz., pasienio Δ; 4. vieta, kurioje vyksta tam tikri reiškiniai, kuri turi tam tikrų ypatybių; pvz., tylos Δ (joje negirdimas stiprus garsas), branduolinio reaktoriaus aktyvioji Δ (joje vyksta valdomoji branduolinė reakcija); 5. kristalografijoje — kristalo sienų, susikertančių lygiagrečiomis briaunomis, visuma. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Geografijos terminai, Matematikos terminai | Kategorija: Z | Peržiūrėta: 15 | Nėra komentarų | zomãnas [< vok.], nervų sistemą paralyžiuojanti kovinė nuodingoji medžiaga; bespalvis arba gelsvas skystis. zòlis [vok. Sole (dgs.) < lot. solutio — tirpalas, susiskaidymas], koloidinis tirpalas; koloidinė dispersinė sistema su vandenine terpe, pvz., želatinos vandeninis tirpalas. Zoilas (gr. Zōilos): 1. IV a. pr. m. e. graikų filosofas ir kritikas, piktai kritikavęs Homero kūrinius; 2*. neteisingas, priekabus, piktas kritikas. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai